„Man reikėjo pasakyti kokį nors simbolinį žodį, kuriuo aš galėčiau paskambinusi, neminėdama savo pavardės, prisistatyti“, – 1991 m. filmuotoje vaizdo medžiagoje teigia K. Prunskienė.

Esą slapyvardį KGB pasirinkti pasiūlė devintojo dešimtmečio pradžioje. Tuo metu K. Prunskienė rengėsi į komandiruotę Vokietijoje.

„Tokia mintis, kad tokiam tikslui tiktų tik koks nors raganos simbolis. Sakau: tai kokį dabar pavadinimą galima būtų sau prisiimt. Nei savo vardo, nei gražaus pavadinimo tokiam tikslui nepasakysi. Aš sakau: vienintelė ragana, kurią aš žinau, tai Šatrijos Ragana“, – 1991 m. kalbėjo K. Prunskienė.

Išlikusius KGB dokumentus tiriantys istorikai sako, kad slapyvardį rinkdavosi tik užverbuoti asmenys.

„Slapyvardis būdavo suteikiamas, kai KGB ką nors sekdavo, rinkdavo informaciją arba užverbuotiems asmenims. Užverbuoti asmenys galėdavo ir patys pasirinkti slapyvardį“, – tvirtina istorikas Arvydas Anušauskas.

K.Prunskienė apie interviu girdėti nenori

Dabar apie kadaise duotą interviu K. Prunskienė nenori nė girdėti.

„O kodėl dabar mes apie tai turim kalbėti? O kodėl jūs manot, kad aš turėjau tokį slapyvardį? Ar jūs nesidomėjot teismų sprendimais? Iš kur dabar tas nukrito, tikrai aš politinėje antireklamoje nenorėčiau dalyvauti, kadangi tema nukritusi kaip iš dangaus. Tai atleiskit, čia jau jūsų rūpestis, aiškintis, kas jums patinka“, – LNK kalbėjo žemės ūkio ministrė.

1991 m. K. Prunskienė, pasakodama apie slapyvardį, buvo kur kas atviresnė.

„Tas pavadinimas – Šatrija – atsirado iš mūsų pokalbio su tais žmonėm ir greičiausiai gamintojai tos kortelės pavartė kokias nors informacijas tų asmenų, kalbėjusių su manim, kad surasti tekstą ir surasti važiavimui į Vokietiją kokias tai įforminimo detales“, – 1991 m. filmuotoje vaizdo medžiagoje kalbėjo K. Prunskienė.

K. Prunskienė prieš rinkimus per teismus išsigynė KGB bendradarbės vardo.

DELFI primena, kad 2003 metais žemesnės instancijos – Vilniaus apygardos teismas uždarame posėdyje nusprendė panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir atmetė faktą, kad K.Prunskienė bendradarbiavo su KGB.

Teismas rėmėsi K.Prunskienės pareiškimu, jog „atsirado naujos aplinkybės“ – esą jos pareiškimas dėl bendradarbiavimo su KGB falsifikuotas, nebuvo jokių įstaigų žinioje, gautas iš fizinių asmenų.

K.Motieka: byla turėtų būti peržiūrėta

Nepriklausomybės akto signataras, Atkuriamojo Seimo laikinosios tyrimo komisijos KGB veiklai tirti pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka tvirtina, kad su K.Prunskienės slapyvardžiu susijusi ištisa epopėja. Anot jo, buvo nustatyta ir ekspertų patvirtinta, kad ir jos slapyvardis, ir pasižadėjimas (bendradarbiauti) buvo K.Prunskienės ranka parašyti.

“Bet beveik po dešimties metų ta byla, matyt, pačios K.Prunskienės iniciatyva, buvo peržiūrėta. K. Prunskienė tada jau tvirtino, kad jokių pasižadėjimų nerašė ir slapyvardžių nepasirinko ir kad visa tai yra fikcija, ir teismas tuo pagrindu panaikino Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir tokiu būdu ją, vadinkime, reabilitavo”, - LNK „Žinioms“ priminė K. Motieka.

Paklaustas, ar teismui buvo žinoma LNK pateiktas filmuotas interviu, K.Motieka pasakė tokio interviu neprisimenąs.

„Mūsų medžiagoje, kiek pamenu, tokio įrašo nebuvo, nes, manau, teismas būtų jį peržiūrėjęs ir jį vertinęs savo sprendime, - sakė K.Motieka.

Taip pat jis pabrėžė, kad toks įrašas galėtų tapti pagrindu atnaujinti šią bylą.

„Aš įsitikinęs, kad tai yra nauji duomenys, nauji papildomi duomenys, man atrodo, yra tikrai verti dėmesio, juos reikia teisiškai įvertinti ir manau, tai būtų pagrindas atnaujinti šios bylos nagrinėjimą, - tvirtino K.Motieka.