“Savanorių centras” rinko išskirtinai tik maistą ir higienos prekes. Akcija prasidėjo po kelių dienų, kai prasidėjo karinis konfliktas Gruzijoje – būtent tuomet centras gavo SOS laišką iš Gruzijos su prašymu padėti.
- Ar tokio pobūdžio akciją centras vykdė pirmą kartą?
- Taip. Iš tiesų viskas vyko gana neplanuotai. Kelis kartus klausėme partnerių Gruzijoje, ar nereikia pagalbos. Bet atsakymai visada buvo santūrus. Kol vieną dieną gavome laišką su prierašu: “Trūksta maisto, taip pat labai reikia įvairių priemonių kūdikiams. Esamas likutis šalies nacionaliniuose resursuose – tik dviem paroms”. Tądien skambinau į įvairias organizacijas Lietuvoje, tikėjome, kad kas nors sutiks rinkti tokią paramą, bet, deja, visi atsakė neigiamai. Todėl ilgai negalvodami pradėjome šią akciją, nors iš patirties žinojau, kad tai labai sunkus ir alinantis darbas: fiziškai, morališkai ir net finansiškai.
- Praėjusią savaitę išsiuntėte jau antrąją paramos siuntą į Gruziją. Ar lietuviai aktyviai remia karo nuniokotą šalį?
- Tai yra antroji ir, šiuo metu planuojama, paskutinė savanorių centro siunta Gruzijai. Įdomu pastebėti, jog tiek savanoriai, tiek paramos davėjai yra labai skirtingi: gruzinus aktyviai remia įvairaus amžiaus, religinių įsitikinimų ar net pilietybių žmonės. Šalį remia ne tik lietuviai, bet ir moldavai, rusai, lenkai.
- Ar organizuojant šią akciją buvo atvejų, kai galbūt kažkas labai sužavėjo, sujaudino, ar nustebino?
- Esame nepelno siekianti organizacija, visiškai neturėjome jokių resursų, finansiškai mūsų neremia nei Užsienio reikalų ministerija, nei kitos institucijos ar organizacijos. Savanorių centre dirbę žmonės pastarąsias kelias savaites čia praleisdavo po 12 ar net 14 valandų – jiems nebuvo skiriama nei maisto, nei vandens. Todėl pradžioje visi kas ką galėdavo atsinešdavo iš namų. Kol vieną dieną sugalvojau paskambinti į “Čili” piceriją. Ir likau labai nustebusi, kokie supratingi gali būti verslininkai. Kelias savaites dukart per dieną ši bendrovė maitindavo bei atnešdavo gėrimus savanoriams. Kiek man teko bendrauti su verslo pasauliu, tai pirmas toks atvejis, kai taip operatyviai ir geranoriškai buvo sureaguota į problemą.
- Sunku patikėti, jog verslininkai nereikalavo jokios reklamos sau, nenorėjo pasinaudoti paviešindami tokį kilnumą…
- Ne tik nereikalavo, bet ir elgėsi su mumis kaip lygus su lygiu. Tai labai svarbu, kai nėra išryškinamas paramos davėjo ir gavėjo skirtumas. Žinot, kaip būna: “Aš tau duodu nemokamai, tai turi būti viskuo patenkintas”. Toks elementarus pavyzdys, jei maistas vėluodavo net kelias minutes, bendrovės atstovai iškart skambindavo, informuodavo, rūpindavosi. Žmonės, kurie dirba be jokio atlygio, kurių rankos pūslėtos ar net kruvinos nuo pakavimo, fizinio darbo su sunkiomis dėžėmis, turi būti bent jau pamaitinti. Pagarba tokiai įmonei - tai tikrai buvo labai etiška, gražu ir nuoširdu.
- Ar galėjo prie šios paramos Gruzijai prisidėti ir Lietuvos regionai?
- Maisto produktus rinkome mes vieni ir tik Vilniaus vienoje vietoje, tačiau atsiliepė visa Lietuva. Tai parodo, kad paprasti žmonės nėra abejingi kitų paprastų žmonių nelaimei, tikrai jautėsi išskirtinis noras padėti gruzinams. Skambinančių ir norinčių padėti buvo labai daug iš visos Lietuvos: buvo atvykusių iš Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos. Neformalus Šakių jaunimas kreipėsi su prašymu mūsų vardu rinkti paramą Gruzijai. Taip pat į mūsų centrą Vilniuje buvo atvykusi ir viena šeima iš Palangos, specialiai vyko atvežti paramą. Jie pasiūlė pagalbą gruzinų vaikams – palangiškiai teigė galėsiantys priimti iki penkių vaikų gyventi Palangoje. Tiesiog pabūti, pailsėti nuo visų tų žiaurių įvykių.
- Vyriausybė iš rezervinio fondo skyrė beveik milijoną litų humanitarinei pagalbai ir jos transportavimo išlaidoms kompensuoti. Ar tokia fizinių asmenų parama nėra “lašas jūroje”?
- Žinot, aš manau, jog parama, kurią mes išsiuntėme per visą šį mėnesį, yra vertingesnė net už tą milijoną litų. Įsivaizduokit, koks motyvuotas turi būti žmogus, kuris už savo asmeninius pinigus eina į parduotuvę, perka maisto produktų ir juos atneša į mūsų centrą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad labai didelis skirtumas, kai žmogus atveža, pavyzdžiui, dėvėtus rūbus, kurių jam nebereikia, ir kitas atvejis – kai specialiai vyksta į parduotuvę ir perka paramai. Maža to, kiekvienas dar išreiškia savo palaikymą, paskatina savanorius nuoširdžia padėka. Sunku net nupasakoti, kaip atrodo pensininkas, kuris ateina į centrą, paskaičiavęs, kad gali skirti 25 litus, ir už šią sumą nupirkęs maisto. Tai yra neįkainojama, ir tų emocijų žodžiais perteikti tiesiog neįmanoma. Ar įsivaizduojame tokio produkto vertę? Žinoma, kalbu ne apie ekonominę, apie moralinę, žmogiškąją vertę. Keista, bet verslininkų ar šiaip pasiturinčių žmonių čia buvo itin retai, neapsilankė nė vienas politikas.
- Nemažai labai kritikuoja valstybės politiką remiant Gruziją, juk lėšų stokoja mokyklos, vaikų namai ir daugybė kitų sričių Lietuvoje. Koks Jūsų požiūris šiuo klausimu?
- Tai, kad mūsų šalis nelieka abejinga Gruzijos žmonėms, yra tik sveikintina. Niekada nežinai – ar mums taip pat kada neprireiks panašios pagalbos. Tik svarbu, kad parama būtų tikslinga ir pasiektų adresatą. Taip pat norėčiau atkreipti Lietuvos žmonių dėmesį, jog aukodami savo asmenines lėšas labai atidžiai pasitikslintų, kam aukoja ir kur tiksliai bus panaudojamos lėšos.
Nors Gruzijai vis dar reikalinga pagalba, “Savanorių centras” šią savaitę nutraukia darbus. Pagrindinė to priežastis – lėšų stoka paramai transportuoti. Tačiau planuojama, kad lietuvių savanorių pagalbos prireiks Gruzijoje - netrukus šioje valstybėje prasidės atstatymo darbai.
Faktai apie VšĮ “Savanorių centrą”:
· VšĮ „Savanorių centras“ 1998 m. įsteigė Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras Vilniuje. 2006 m. vienu iš steigėjų tapo ir Vilniaus miesto savivaldybė. · · „Savanorių centras“ užsiima savanoriškos veiklos skatinimu. „Savanorių centro“ veikla yra labai įvairiapusiška: koordinacinė, socialinė, kultūrinė, švietėjiška, pilietinė, ji apima visas amžiaus grupes nepriklausomai nuo lyties, tautybės, sveikatos, religinių bei politinių įsitikinimų.
· „Savanorių centras“ veikia nacionaliniu lygiu ir siekia turėti partnerių visoje Lietuvoje. Šiuo metu centras yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su 11 organizacijų iš šių Europos šalių: Latvija, Baltarusija, Ukraina, Ispanija, Italija, Graikija, Vokietija, Rumunija, Danija, Čekija, Olandija.
· Šį rugsėjį savanorių centras pradeda naują projektą, skirtą paremti Afganistanui. Planuojama, kad lietuviai vyks į rimtas ir sudėtingas misijas Goro provincijoje.
· Daugiau informacijos apie “Savanorių centro” veiklą www.savanoris.lt