Tačiau dabar jau ėmėsi konkrečių veiksmų: o kaip kitaip reikėtų suprasti, kai, rytą atklibikščiavęs prie vandens kolonėlės, randi tik užvirintą vamzdį, kai net arbatai vandenį turi semti iš balos ar ieškoti kitos vandens kolonėlės. Beje, toji, kur Kalinausko gatvėje, irgi neveikia. Skaudu, kai tokie gyvybiškai svarbūs sprendimai – atimti iš žmonių geriamąjį vandenį – priimami slapčiomis, gyventojų apie tai neįspėjus. Bent jau būtų nurodę kokį nors terminą išeičiai ieškoti“, – vienas per kitą padėtį „Valstiečių laikraščiui“ aiškino žmonės.
Po rekonstrukcijos išdžiūvo šuliniai
Žmonės pasakojo, kad pačiu Prūdelio krantu vingiuojančios Paprūdžio gatvės šuliniai išdžiūvo 1988-aisiais. Tuomet buvo rekonstruojama K.Kalinausko gatvė, klojama lietaus kanalizacija, montuojami paviršinių nuotekų valymo įrenginiai. Po šių darbų šuliniuose prapuolė vanduo. Kad taip atsitiko dėl K.Kalinausko gatvės rekonstrukcijos, nesiginčijo nei šiuos darbus vykdžiusieji, nei miesto valdžia. Gelbėdama padėtį tuometinė valdžia pastatė vandens kolonėlę ir net pažadėjo žmonėms nemokamai įvesti vandentiekį. „Gal ir būtų pažadus tesėjusi, bet griuvo santvarka, iš postų išvirto visi tie, kurie žadėjo, o mes taip ir naudojomės kolonėle. Iš pradžių buvo labai nepatogu. Anksčiau vanduo iš šulinių, įsirengus siurblius, atitekėdavo į namus. Bet ilgainiui pripratome. O dabar – dar vienas antausis, neliko ir kolonėlės“, – skundėsi žmonės.
„Klipatų vilkstinė“
Taip vaizdžiai būsimas savo keliones prie kitos vandens kolonėlės apibūdino Paprūdžio gatvės žmonės. „Juk mes kone visi – galudieniai. Kam aštuoniasdešimt, o kam – ir dar daugiau. Jau ir taip su kibirėliais barškėti nebuvo lengva, o dabar reikės kulniuoti apie kilometrą, kaip kokioj Sacharoj iki vandens šaltinio.“ Ir čia pat nuogąstavo, jog ir tos už kilometro esančios kolonėlės gali greitai nelikti. Jie tokių kalbų jau girdėję.
„Jei jau nusprendė mus išguiti, tai ir išguis. Prieš valdžią, kaip ir prieš vėtrą, nepapūsi. Stipresnieji ketino šachtinius šulinius kasti, bet jiems buvo pasakyta, jog to daryti negalima. Girdi, yra tinklai, veskitės vandentiekį ir jokių čia kasinėjimų. Arba gabenkitės vandenį iš kur norite. Įsivestume mes tą vandentiekį. Juk ir patiems lengviau būtų. Bet iš kur pinigų tam paimti, jei visi esame pensininkai ir vos galą su galu suduriame. Su tokio amžiaus žmonėmis kaip mes joks bankas neprasidės ir paskolos neduos. Kol jaunesni buvome, vis valdžios pažadų tesėjimo laukėme. Kita vertus, į tokias sukriošusias mūsų trobeles nebeapsimoka vandentiekį tiesti.“
Vilioja brangūs sklypai
Kaip jau minėta, Šimšės rajonas Šiauliuose (jame ir yra čia minima Paprūdžio gatvė) – bene brangiausias. Čia tyvuliuoja Prūdelis ir Talkšos ežeras, kuriam dabar, panaudojant ES lėšas, suteikiamas naujas gyvenimas. Čia dvelkia ramybe, nes nėra judrių gatvių, o kartu – kone pats Šiaulių centras. Rajonas atrodo įspūdingai – stūkso gražios pilaitės, šiuolaikiški individua-lūs namai. Tokių šiandieninių lūšnų vietoje išdygtų dar ne vienas. Tik bėda, kad senieji Paprūdžio gatvės gyventojai norėtų gyvenimą užbaigti savo namuose. „Palikti be vandens, mes tai padarysime greičiau“, – pažadėjo jie.
Baigėsi socializmas
Šiaulių miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus darbuotojai sakė, jog anksčiau ar vėliau taip turėjo atsitikti, nes Šiauliai – bene vienintelis miestas visoje šalyje, kur vandens kolonėlių vanduo tiekiamas nemokamai, t. y. už gyventojų suvartotą vandenį bendrovei „Šiaulių vandenys“ sumoka pati savivaldybė. Bet tai amžinai trukti negalėję. Juo labiau kad tai kaip pažeidimą fiksavo ir savivaldybės kontrolieriai, kurie net į patikrinimo aktą įrašė, kad savivaldybė šitaip švaistanti lėšas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo infrastruktūrai, įmonės „Šiaulių vandenys“ valdybos pirmininko Gintauto Mikučiausko nuomone, gyventojams, sėdintiems ant vandens vamzdžio, troškuliu skųstis tikrai nederėtų: „Yra pakloti tinklai, tereikia prisijungti. Šachtinių šulinių kasti tikrai neleisime. Tai leidžiame daryti tik ten, kur nėra paklotų tinklų. Mano galva, Paprūdžio gatvės žmonėms dėl to net skųstis turėtų būti negražu, nes jie šitiek metų dykai naudojosi vandeniu, t. y. už juos mokėjo kiti mokesčių mokėtojai. Nemokamas vanduo gali būti tiekiamas tik ypatingais atvejais. Tokio atvejo ten nėra.“
Apie tai, kad iš tos gatvės gyventojų kadaise buvo „pavogtas“ vanduo, G.Mikučiauskas teigia negirdėjęs. Anot jo, netgi jei ir taip atsitiko, per šitiek metų žmonės galėję išsispręsti savo problemas ir rasti išeitį: „Socializmas jau seniai baigėsi. Mes negalime dalyti labdaros, juo labiau kad tai darytume kitų mokesčių mokėtojų sąskaita. Be to, vandens kolonėlės labai senos, jų įranga – rusiška, dažnai genda, dalių nebėra – vieni nuostoliai“, – sakė G.Mikučiauskas.
Žmonės netiki gražiomis valdininkų kalbomis
Su G.Mikučiausku negalima nesutikti, nes iš tiesų nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Tačiau šiuo metu Šiauliuose yra 27 vandens kolonėlės, iš kurių vanduo ir toliau tiekiamas nemokamai. Bet panaikinta būtent Paprūdžio gatvės senukus girdžiusi kolonėlė. Infrastruktūros skyriaus darbuotojų manymu, kolonėlės sustatytos per tankiai, todėl ketvertą jų ir nuspręsta panaikinti. Ten, kur yra galimybė prisijungti prie centralizuoto vandentiekio, kolonėlės pro truputį būsiančios naikinamos.
Tačiau žmonių šie argumentai neįtikino. Jų manymu, „auksinėje“ Šiaulių vietoje esantys sklypai be vandens palikti todėl, kad šiuo metu yra įgyvendinamas ES pinigais remiamas vandentvarkos projektas Medelyno ir Kalniuko mikrorajonuose. Kalniukas – Šimšės kaimynas. Tų darbų pirmojo etapo sąmata – 80 milijonų. Šį projektą administruoja „Šiaulių vandenys“, kurių šimtaprocentinė akcininkė yra Šiaulių miesto savivaldybė. „O ten, kur vartosi milijonai, kalbomis apie žmogiškumą burnos aušinti neverta. Reikia jiems tų mūsų sklypų, reikia, kad ir ką jie jums sakytų“, – atsidūsta moteriškė ir nuklibikščiuoja smarkiai po lietaus patižusia gatvele. Kol kas – dar į savo namelius.