„Antrasis Miunchenas nepasikartojo", - taip susitikimo rezultatus apibendrino Lietuvos vadovas Valdas Adamkus, pavadinęs susitarimą „beprecedenčiu atveju" ir pridėjęs, kad „Europa išlaikė egzaminą".
N. Sarkozy: mes norime dialogo
J. M. Barroso pažymėjo, kad dialogas su Rusija turi vykti. Jis, Prancūzijos vadovas ir ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana kitą savaitę žada vykti į Maskvą, kur bus svarstomi bloko ir Rusijos santykiai. „Mes norime dialogo. Jei tai padės, mūsų darbas bus efektyvus", - teigė Prancūzijos prezidentas.
Anot N. Sarkozy, per susitikimą nuspręsta ne tik peržiūrėti santykius su Rusija, bet ir stiprinti ES bei Gruzijos santykius. Be to, žadama surengti tarptautinę donorų konferenciją dėl paramos pastarosios šalies atstatymui ir teikti jai humanitarinę pagalbą.
Bloko valstybių vadovai nusprendė atidėti derybas su Rusija, kol ji įgyvendins anksčiau Maskvoje patvirtintą šešių punktų planą dėl padėties stabilizavimo regione. Paliaubų planą pasirašė ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Ši sutartis įpareigoja nenaudoti jėgos ir smurto, nutraukti karinius veiksmus, sudaryti galimybę laisvai teikti humanitarinę pagalbą, Gruzijos pajėgos privalo grįžti į nuolatinę savo būstinę. Pagal planą, kol bus imamasi tarptautinių mechanizmų, Rusijos taikdarių pajėgos galės taikyti papildomas saugumo priemones, bus pradėta tarptautinė diskusija dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos statuso siekiant užtikrinti nuolatinį jų saugumą.
Prieš ES lyderių susitikimą buvo abejojama, ar jiems pavyks susitarti dėl derybų dėl naujos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties stabdymo ar kitų sankcijų. Kalbėta, esą Rusijai bus pranešta tik apie kito derybininkų susitikimo, planuoto rugsėjo viduryje, atidėjimą.
„Reikia pasidžiaugti, kad Europos pozicijos buvo konsoliduotos, prieita prie vieningos nuomonės. Kelias buvo gana sunkus. Kiekviena pusė bandė interpretuoti tą patį klausimą iš savo pozicijų, bet pavyko vienbalsiai pasmerkti Rusijos agresiją prieš Gruziją", - kalbėjo V. Adamkus.
Anot jo, ES lyderiai nepripažino nepriklausomomis pasiskelbusių Pietų Abchazijos ir Osetijos. Taip pat nuspręsta daugiau dėmesio skirti energetikos politikai ir stengtis „atsipalaiduoti" nuo Rusijos, kaip energetinių žaliavų šaltinio.
Sunkiausiu klausimu, kaip teigė V. Adamkus, pavadino santykius su Rusija: „ES ir Rusijos santykiai atsidūrė kryžkelėje. Daug kas priklausys nuo N. Sarkozy vizito. Jei nepavyks susitarti, tolimesnės derybos (su Rusija – DELFI) nevyks".
J. Solana anksčiau pirmadienį pranešė, kad ketinama siųsti į Gruziją specialią stebėtojų misiją. Dabar šalyje yra apie 40 stebėtojų, tačiau blokas norėtų suburti dar vieną grupę, kuri tikrintų, kaip vykdomos Rusijos ir Gruzijos taikos susitarimo sąlygos.
Prieš ES viršūnių susitikimą Lietuva žadėjo siekti, kad ES ne tik pademonstruotų vienybę, bet ir pasiųstų „rimtą signalą" Rusijai – kitokio esą net nereikia. Savo ruožtu Europos Parlamento (EP) vadovas Hansas Gertas Pötteringas pareiškė, kad karinė agresija Gruzijoje yra didžiausia grėsmė žemyne nuo SSRS žlugimo, ir ramino Baltijos šalis teigdamas, esą jos ne vienos – joms kylanti grėsmė būtų grėsmė visai ES.
Lietuva tikėjosi „griežtesnio žodžio"
Pirmadienį popiet ES šalių lyderiai susirinko Briuselyje į neeilinę EVT sesiją. Ji buvo sušaukta, kai Rusija panaudojo perdėtą jėgą, atsakydama į Tbilisio ataką prieš Pietų Osetiją, pripažino separatistinių Gruzijos regionų Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę ir iki šiol nevykdo pažado išvesti karius iš Gruzijos, o Tbilisis pareiškė nutraukiantis diplomatinius santykius su Rusija. Neeilinį susitikimą inicijavo N. Sarkozy.
Kaip prieš susitikimą teigė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, jei blokas ir šįkart netartų „griežtesnio žodžio", kiltų klausimas dėl tokių viršūnių susitikimų tikslingumo.
Maskvos sprendimas pripažinti nuo Gruzijos atskilusias teritorijas sulaukė griežto ES šalių įvertinimo, tačiau bendro sutarimo, kaip reaguoti į Rusijos veiksmus, iki šiol nebuvo. Lietuva ir kai kurios bloko valstybės, turinčios karčios sovietinės patirties, siekė vienokių ar kitokių sankcijų Rusijai ir ragino į Gruziją nusiųsti tarptautines taikos palaikymo pajėgas.
Savo ruožtu Didžioji Britanija, mažiau priklausoma nuo Rusijos dujų ir naftos, paragino ES valstybes pritarti pasiūlymui sustabdyti derybas dėl ES bei Rusijos partnerystės sutarties pasirašymo.
Kai kurios didžiosios šalys (ES šį pusmetį pirmininkaujanti Prancūzija, Vokietija, Italija, taip pat Suomija) kritikavo griežtas sankcijas ir laikėsi nuosaikesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu. Rusijos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Jurijus Fedotovas prieš EVT susitikimą pareiškė, kad sankcijos atsigręžtų prieš pačią Europą ir jai būtų žalingesnės nei Rusijai.
EVT posėdyje buvo laukiama ir Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio, tačiau šis pareiškė nepaliksiąs savo šalies, nes baiminasi, kad Rusija neleis jam sugrįžti.
Netekusieji energijos šaltinių turėtų sulaukti ES paramos
EVT posėdį pradėjo EP pirmininkas G. H. Pötteringas. Jis pažymėjo, kad Bendrija turi pademonstruoti Rusijai vienybę ir nepriimti jokių vienašalių, jėgos nulemtų pasikeitimų Europos žemėlapyje.
„Nors aišku, kad Gruzijos prezidentas, pradėdamas karinę akciją Pietų Osetijos mieste Cchinvalyje, padarė rimtą klaidą, Rusijos atsakymui nėra jokio pateisinimo, - kalbėjo EP vadovas. – Krizės Gruzijoje eskalavimas sukelia grėsmę saugumui Europos žemyne, kuriai nebuvo lygių nuo Sovietų Sąjungos žlugimo".
G. H. Pötteringas nepraleido progos nuraminti Baltijos šalis, nuogąstaujančias dėl galimos Rusijos agresijos prieš jas: „Mes sakome ES piliečiams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje: „Jūs daugiau nesate vieni! Grėsmė jūsų šaliai taptų grėsme visai ES".
Anot EP vadovo, jei viena iš bloko šalių netektų energijos šaltinių, kitos ES valstybės privalėtų jai padėti.
Kaip teigė G. H. Pötteringas, Gruzijos teritorinis integralumas neturėtų kelti diskusijų dėl vienašališkų sprendimų Maskvoje. Žmonių teisė apsispręsti, apie kurią kalba Rusija ir kuri buvo paneigta Čečėnijoje, esą neabejotinai sukels kitų buvusių sovietinių respublikų, pavyzdžiui, Ukrainos ir Moldovos, kuriose gyvena nemažos rusų tautinės mažumos, nerimą.
Bendrija, EP vadovo žodžiais, turėtų paremti Jungtines Tautas ir ESBO, kad būtų sukurtas stabilumas ir pasitikėjimas, kartu jis paragino skirti aukštąjį bloko atstovą Gruzijoje. G. H. Pötterings taip pat pažymėjo, kad atsakymus į visus klausimus dėl šio konflikto ir karo nusikaltimų turėtų pateikti tarptautinis tyrimas.