V.Landsbergis: Lietuva turi norėti kilti
Mitinge kalbėjęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras, buvęs faktinis Sąjūdžio vadovas Vytautas Landsbergis prisiminė, jog 1988 m. susikūręs Sąjūdis išreiškė kitokio gyvenimo ilgesį. Pasak jo, šis ilgesys turi rastis ir dabar, kai kalbama apie korupciją ar iškreiptą teisingumą.
„Reikia mąstyti kitaip, reikia norėti kilti! Tada galvojom, kad kitoks gyvenimas - tai kitokia Lietuva. Teisinga ir, kaip mes sakydavom, Lietuva bus tokia, kokios norės jos žmonės. Ar tikrai Lietuvos žmonės nori tokios Lietuvos, kokia ji yra dabar? Visi sako: „Oi, kokia Lietuva netikus“. Tai žmonės, mes ir esam lietuviai, nuo čia turi prasidėti reikalavimas kitokios Lietuvos ir jos kūryba“, – nuo scenos kalbėjo V. Landsbergis.
Europarlamentaro teigimu, niekaip negalima išvengti artėjančių rinkimų, kurie lems šalies ateitį, klausimo.
„Niekaip neišvengsi klausimo apie tai, ką žmonės pasirenka, ką jie, ar labai norėdami, ar nenorėdami, ar už butelį, ar už saldainį, ar už ledų porciją, skiria save valdyti. Lietuva vėl artėja į labai lemtingą momentą, kai bus atsakytą į tą patį klausimą: tai kokios Lietuvos nori Lietuvos žmonės?“, - sakė politikas.
Europarlamentaras nusistebėjo, kad Lietuvoje randasi žmonių, kurie viskuo nusivylę sakosi išvis neisią balsuoti, tačiau, V. Landsbergio nuomone, tai esąs pragaištingas sprendimas. Jam pritarė ir Piliečių santalkos tarybos pirmininkas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis: „Artėja labai svarbūs rinkimai. Eikime, balsuokime, rinkime kandidatus!“.
A.Kubilius: noriu užduoti klausimą A.Merkel
Be politikų bei sąjūdiečių dėmesio neliko ir Gruzijos bei Rusijos įvykiai. Mitinge prisiminta, kad kitą savaitę Lietuvoje kelioms valandoms lankysis Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Andrius Kubilius sakė, norįs užduoti klausimą kanclerei, ar Vokietija yra pasiryžusi paaukoti Gruziją ir iškeisti ją į Baltijos jūros dugnu tiesti žadamą dujotiekį „Nord Stream“, jungsiantį Rusiją ir Vokietiją.
„Antradienį atvyksta Angela Merkel. Kadangi neturėsiu galimybės susitikti su kanclere, aš šiandien klausiu paprasto klausimo: ar Vokietijai tas vamzdis Baltijos jūroje nėra svarbesnis už Gruzijos laisvę?“, - sakė A. Kubilius ir pridūrė nenorįs įsitikinti, kad mažai Gruzijai galbūt pavyko nuplėšti kaukę ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo Vakarų.
Pasak jo, gali būti, kad Vokietija su Rusija sudarė neformalų paktą, kuris, panašiai kaip Molotovo-Ribbentropo paktas 1939-aisiais, skatina užmerkti akis prieš agresiją. A. Kubiliaus nuomone, šis anuometis paktas lėmė Lietuvos nepriklausomybės praradimą, panašius pavojus Rusijos kaimynams esą galima įžvelgti ir dabar.
„Kas buvo tas paktas: du susitarė, mus pasidalino, o kiti, kurie galėjo sustabdyti, tylėjo. Du susitarė ir mus prarijo. Vienas paspringo po ketverių metų, kitas - virškino ilgiau ir išspjovė po penkiasdešimties“, - sakė A. Kubilius.
Kalbėdamas apie Gruzijos įvykius politikas konstatavo, jog Vakarai privalo įrodyti, kad dabar paktas nėra sudarytas, o pagrįstu to įrodymu jis laiko kvietimą Gruzijai tapti NATO nare.