Pasak Seimo kanclerio Gintauto Vilkelio, kanceliarija pritaria tokiai iniciatyvai ir sutinka finansuoti mokymus, tačiau dėl konkrečios formos rudenį bus tariamasi su dar šios kadencijos parlamentarais bei jau naujojo Seimo vadovybe.
A.Lydeka: nuo kalbų Seime plaukai piestu stojasi
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Arminas Lydeka sako, jog specialūs mokymai politikams, o ypač naujiems, yra reikalingi kaip žuviai vanduo, nes visa demokratinė politinė sistema pagrįsta žmogaus teisių apsauga ir puoselėjimu, tuo metu nepakantumas ir netolerancija nukerta esmines demokratiškumo šaknis.
„Manau, kad tai esmingas ir reikalingas dalykas, nes, kas yra politikai? Politikai nėra kažkokia tarnyba, kaip policija ar diplomatinė tarnyba, kur tu turi tam tikrų žinių, patirties, tuomet laimi tą konkursą užimti darbo vietai... Tai yra mūsų visuomenės nariai – šiek tiek geresni, aktyvesni, gaunantys piliečių pasitikėjimą, išrenkami į Seimą ir to supratimo labai dažnai trūksta. Mes tą pajautėm, ypatingai Žmogaus teisių komiteto nariai, kurie aktyviai dirbom, kai buvo svarstomas Lygių galimybių įstatymas, kai buvo svarstoma Šeimos politikos koncepcija“, - DELFI pasakojo A. Lydeka.
Politikas, nors pats asmeniškai nedirbo darbo grupėje, tačiau teigia pastebintis, jog daugeliui parlamentarų svarbiausia, kad nebadautų pienininkai, kad būtų žemos kainos, kokia kaina bus superkami cukriniai runkeliai, o žmogaus teisių klausimai, tolerancija, pakantumas lieka tarsi užmarštyje.
„Girdint pasisakymus kai kurių Seimo narių plenarinių posėdžių metu, akivaizdu, kad jie nesupranta elementarių dalykų kalbant apie žmogaus teisių gynimą. Tiesiog politikai nesupranta visiškai! Ta netolerancija iš karto į paviršių prasimuša. Tai čia populizmo užtektinai. Tai aišku paminėjus vien tiktai Petro Gražulio ar Juliaus Veselkos pasisakymus ir kitų. Na, gal čia ne visai etiška juos čia garsinti, bet keletą pasisakymų perskaityt užtenka ir plaukai piestu pasišiaušia nuo tokio analfabetizmo, nuo tokio nesupratimo“, - stebėjosi A. Lydeka.
P.Gražulis: kalbėsiu dar „stipriau“
Tuo metu daugelio parlamentarų ir žmogaus teisių gynėjų nepasitenkinimą ne kartą sukėlusio P. Gražulio, atrodo, jokie mokymai nepaveiks – jis teigia kalbėsiantis dar „stipriau“, jei tik bus išrinktas į parlamentą spalį vyksiančiuose rinkimuose.
Seime birželį priimant naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymą P. Gražulis negailėjo aštrių žodžių homoseksualų atžvilgiu, nes nesutiko, kad teisės aktais būtų draudžiama jų diskriminacija – parlamentaras draudimą diskriminuoti traktavo, kaip homoseksualizmo puoselėjimą, o homoseksualizmą maišė su pedofilija, nekrofilija ir zoofilija.
Savo retorikos P. Gražulis nepakeitė ir dabar: „Aš manau, kad per silpnai kalbėjau, kadangi įteisinama visoks, atsiprašant, brudas, tie kurie su lavonais (nekrofilai – DELFI), tie kurie su gyvuliais (zoofilai – DELFI), tai klausykit, čia netelpa sveiko žmogaus prote, tokie dalykai. Kaip tai galima apie tai kalbėti įstatyme. Net kalbėti viešai nedrąsu, o čia įteisinama įstatyme. Mano labai švelnus buvo pasisakymas“.
Bandant paaiškinti, kad homoseksualizmas su jo minimais reiškiniais neturi nieko bendra, nes sąvoka „homoseksualas“ reiškia asmenį, jaučiantį lytinį potraukį prie savo lyties atstovų (gr. homos – vienodas, toks pat, lot. sexus – lytis), parlamentaras pernelyg nesigilino: „O tai, kas tie, kurie su gyvuliais, kas jie tokie? Aš nežinau ar lytinė orientacija, ar nelytinė, visi išsigimimai, aš laikau tai išsigimimu, ir tiktai netoleruoju“.
Plenariniame posėdyje P. Gražulis net užsipuolė pagrindinę komiteto pranešėją L. Mogenienę, kuri kolegas bandė įtikinėti, kad naujuoju teisės aktu būtina uždrausti diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, negalios, etninės priklausomybės, religijos bei lytinės orientacijos.
„Aš nuolat galvoju, kas čia darosi, kad aukščiausia ir didžiausia mūsų vertybė tapo tos seksualinės mažumos. Dėl jų dabar Seimas čia laužia rankas, penkis kartus taiso įstatymą, neduok Dieve, kad jau jie nebūtų diskriminuojami. Kas svarbiausia, kad L. Mogenienė, atrodė, normali moteris, bet penkis kartus pateikė šitas pataisas. Lyg ir normalioje šeimoje auga, ir normalios orientacijos, jai ta orientacija vienas svarbiausių dalykų“, - birželio 10 d. posėdyje burnojo P. Gražulis.
„Jeigu dar manim žmonės pasitikės ir išrinks, aš dar būsiu drastiškesnis kitame Seime“, - pažadėjo parlamentaras ketvirtadienį.
Politikai negali išmanyti visų sričių
Tuo metu vienas idėjos autorių, darbo grupės narys Jonas Čekuolis sako, kad mokymus reikia rengti ne tik žmogaus teisių, bet ir nacionalinio saugumo, aplinkosaugos ar kitų sričių klausimais, mat kartais nauji parlamentarai į Seimą atžygiuoja iš visiškai su valstybės valdymu nesusijusių darbų, todėl iš pradžių net nenutuokia, kurios konvencijos reguliuoja vaikų teisių apsaugą, kurios – žmogaus teisių klausimus ar sprendžia moterų padėties problemas visuomenėje.
„Nereikėtų su ironija čia žvelgti, nes jeigu dirbi finansų sferoje, tai tikrai pagal darbą negali išmanyti gerai aplinkosaugos, arba atvirkščiai. O paskui vis tiek reikia priiminėti įstatymus, kaip ir daugiau mažiau išmanyti apie viską. Taigi įžanginiai, įvadiniai apmokymai būtų ne pro šalį, juo labiau, kad kitose valstybėse tai yra taikoma, kiek man žinoma“, - pasakojo J. Čekuolis.