Anot Marijampolės savivaldybės paminklotvarkininko Gedemino Kuncaičio, Šešupės vingyje, už carų laikais statyto karinio miestelio gyventojai masiškai buvo žudomi 1941 metais. Vien tų metų rugsėjo 1 dieną vokiečiai, talkinant ir kai kuriems lietuviams, čia nužudė per 5 tūkst. žmonių - daugiausiai žydų, bet tarp jų buvo ir lietuvių bei kitų tautybių Marijampolės gyventojų.

"Iš viso čia nužudyti maždaug 8 tūkst. žmonių. Žudynių vietą žymi paminklas, tačiau iš tikrųjų toje vietoje, kuri dokumentuose nurodoma kaip saugoma žudynių teritorija, aukų kapų nėra, jie visi - po buvusiais karinio miestelio pastatais ir gretimoje teritorijoje. Tą patvirtino ir 1996 metais atlikti archeologiniai žvalgymai", - pasakojo G.Kuncaitis.

Griovė sandėlius

Paminklotvarkininko teigimu, sovietiniais metais kariškiai ant masinių žudynių vietų buvo pastatę karinės technikos sandėlius ir šaudmenų sandėlį, iš žemių sustumdę pylimus. Po nepriklausomybės atkūrimo sovietinei kariuomenei palikus Lietuvą, minėti pastatai buvo perduoti Valstybės turto fondui.

Šiemet juos nusigriauti nusipirko Vido ir Daivos Kalašinskų įmonė. Leidimą griauti, nederinę su Kultūros paveldo departamento specialistais, išdavė Marijampolės savivaldybės valdininkai. Tvarkant teritoriją ir pradėjus ardyti betoninę dangą, iš po žemės pradėjo lįsti žmonių kaulai. Nors darbai iškart sustabdyti, o žemės paviršiuje besimėtantys kaulai - surinkti, kiekvienas didesnis lietus jų vėl išplaudavo į paviršių.

Užpils žeme

Pasak G.Kuncaičio, daugiau ką nors griauti toje teritorijoje, kurioje yra masinių žudynių aukų kapai, nenumatoma, nors dalį jos dar tebedengia betonas. "Ten jo storis yra apie metrą, todėl be sunkios technikos jo išardyti neįmanoma. Nežinia, ką daryti ir su rusų kariškių supiltais pylimais, kuriuose taip pat užkasta daugybė žmonių palaikų liekanų. Ar juos išstumdyti, ar iškasinėti rankomis, surinkti palaikus ir juos iš naujo palaidoti? Abu pylimai yra nemaži, apie 100 metrų ilgio, todėl jų persijojimas kainuotų apie du milijonus litų", - į Marijampolę atvykusiems žydų atstovams pasakojo G.Kuncaitis ir klausė jų patarimo, ką daryti toliau.

"Manau, nebereikia čia daugiau nieko kasinėti. Geriausia viską palikti, kaip yra, tik užpilti žemių sluoksniu ir užsėti žole", - sakė S.Gurevičius. Jis pasiūlė išplėsti valstybės saugomą masinių žudynių teritoriją, kuri šiuo metu apima tik nedidelę tikrosios žudynių vietos dalį.