Atsakingi asmenys problemos neneigia, tačiau tikina, kad sostinės centras yra tarsi „niekieno žemė“ ir kažką pakeisti „itin sudėtinga“.
„Katedros aikštė ir Trijų Kryžių kalnas yra tarsi „niekieno žemės“, nors kalbame tik apie 4-5 apšvietimo taškų įrengimą“, - situaciją aiškino Vilniaus pilių direkcijos vadovas Saulius Andrašiūnas.
„Šių teritorijų žemė yra valstybinė, o statybos leidimus, kad ir vienam elektros stulpui, išduoda savivaldybė, tačiau teoriškai ji tam teisės neturi, nes žemėje yra likę archeologinių liekanų. Norint pastatyti naują apšvietimo tašką, niekas konkrečiai atsakyti ar padėti painioje situacijoje negali“, - painiavą bandė atraizgyti S.Andrašiūnas.
Centrine miesto aikšte ir Gedimino pilimi rūpinasi Vilniaus pilių direkcija, o Trijų Kryžių kalnu - Vilniaus pilių rezervato direkcija. Šios abi direkcijos iš savo lėšų privalo valyti joms priklausančias teritorijas bei jas apšviesti. Tam jokie papildomi valstybės pinigai neskiriami.
„Apšvietimas yra, tačiau jis, galbūt, per mažas. Už elektrą ir valymą mokame patys, nors tai reprezentacinė miesto vieta. Deja, pinigų plėtrai niekas neduoda ir taip vos galime išsilaikyti“, - pasakojo S.Andrašiūnas.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ vyriausiasis inžinierius Juozas Mižutavičius sako, kad savivaldybei prožektoriai nepriklauso ir už elektrą ji nemoka.
Anot jo, neapšviestos lankytinos miesto vietos masina jaunimą, kurie ten prišiukšlina, primėto butelių.
„Sutemus tikrai nepatarčiau vaikščioti ant Trijų Kryžių kalno. Išgėrę jaunuoliai dažnai išdaužo žibintus, apgadina elektros stulpus. Be to, kur specialistui atrodo pakankamai šviesos, gyventojams gali atrodyti ir kitaip“, - tikino M.Mižutavičius.
Trūksta pinigų
Apšvietimui sostinės valdžia kasmet skiria po 10 mln. Lt. Iš jų 2 mln. Lt keliauja apšvietimo elektros tinklų plėtrai.
„Pagrindinis mūsų rūpestis - milžiniškais tempais dygstantys nauji rajonai. Nespėjame patenkinti poreikio“, - „15min“ sakė savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Juozas Gedvilas.
Pasak jo, įgyvendinti vieną naują projektą, parengti planus, suderinti juos su specialistais užtrunka maždaug pusė metų. Artimiausiuose projektuose Katedros aikštė ir Trijų Kryžių kalnas neminimi - dėl didelių energetinių nuostolių ir vis besiplečiančio miesto, valdžia taupo, todėl pinigų naujiems apšvietimo taškams nėra.
„Miesto centras priklauso direkcijoms, jos turi jį ir prižiūrėti“, - diskutuoti buvo nelinkęs J.Gedvilas.
Dideli norai
Vilniaus savivaldybė ketina svarstyti apšvietimo tinklų renovacijos investicinį projektą. Pagal jį, miesto apšvietimo tinklams atnaujinti būtų skirta 20 mln. Lt. Už šiuos pinigus būtų įrengti nauji žibintai, atnaujintos valdymo stotys. Atsirastų galimybė operatyviai reaguoti į gedimus, būtų galima prigesinti šviesas gatvėse, kuriose vakarėjant mažėja eismo intensyvumas.
„Turint omenyje, kaip sparčiai brangsta elektra, renovacija turėtų atsipirkti gana greitai“, - patikino J.Gedvilas
Į šią programą ketinama įtraukti ir neapšviestą miesto centrą.
„Su Katedros aikšte yra sudėtingiau. Ją valdo Pilių direkcija, tačiau nieko netvarko. Matyt, teks mums patiems imtis šito projekto“, - sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas.
Pasak jo, situaciją miesto centre apsunkina ir archeologinis paveldas - čia neleidžiama kasinėti, projektus tenka derinti su Kultūros paveldo departamentu.
„Dėl šios problemos jau antrus metus vyksta derybos ir kalbos, tačiau niekaip nesiseka rasti sprendimo. Jei viskas eisis kaip numatyta, kitais metais darbai turėtų būti baigti“, - žadėjo G.Paluckas.
1976-ieji - metai, kai paskutinį kartą buvo kapitaliai atnaujinti Vilniaus apšvietimo tinklai. Nuo tų laikų mieste mažai kas pasikeitė - įranga susidėvėjusi ir švaisto energiją. Dabar apšvietimui sostinės valdžia kasmet skiria po 10 mln. Lt. Iš jų 2 mln. Lt - apšvietimo elektros tinklų plėtrai, bet šių lėšų negana.