Dauguma politinių partijų į Seimą veržiasi ne tik savo jėgomis, tačiau pasitelkia ir ryšių su visuomene specialistus, kurie dalija patarimus, padeda kurti viešųjų ryšių strategiją bei patarinėja, kaip bendrauti su rinkėjais.
Valstiečiai liaudininkai prieš dvi savaites pasirašė sutartį su Manto Krasausko vadovaujama įmone „Socialiniai partneriai“, liberalcentristai dirba su Dariaus Gudelio „VIP Viešosios informacijos partneriai“ bei amerikiečių bendrove „Mercury Public Affairs“, Liberalų sąjūdis pasitelkė partiečio Mindaugo Lapinsko lyderiaujamą strateginės rinkodaros agentūrą „Brandscape“, renginius organizuoti jiems padeda „Partizanas“, dirbama su „Manifesto“, sutartį planuojama pasirašyti su reklamos agentūra „Media planavimas“.
Nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujama „Tvarka ir teisingumas“ pasirašė sutartį su amerikiečių bendrove „Brown Lloyd James“ bei Rūtos Vanagaitės vadovaujama „Vilko valia“. Naujoji sąjunga dirba su „PR taktika“, iš socialdemokratų išmesto Algirdo Paleckio suburtas „Frontas“ neformaliai konsultuojasi su ryšių su visuomene specialistu iš Izraelio Ronu Verberiu, kuris yra geras „Fronto“ lyderio draugas.
Sako, kad verčiasi savo jėgomis
Nors ryšių su visuomene specialistus pasitelkia dauguma rinkimams besiruošiančių politinių partijų, tačiau kai kurios nusprendė verstis savo jėgomis, nes ryšių su visuomene (RSV) įmonių siūlomos paslaugos pasirodė pernelyg brangios arba nebūtinos.
Tarp tokių partijų atsidūrė teisėsaugos akiratyje esanti Darbo partija, kurios milijonai areštuoti teismo sprendimu. Pasak „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnės Virginijos Baltraitienės, partija didžiausią dėmesį šiuose rinkimuose skirs tiesioginiam bendravimui su rinkėjais, todėl šiam tikslui reikės daugiau jėgų nei pinigų. Partijos nariai gegužės 24-liepos 15 dienomis jau surengė vieną turą aplink Lietuvą, antrą rengti ketina rugsėjį.
„Derinom ne su viena bendrove, bet kol kas nieko neišėjo. Žinot, mums su finansais dabar sudėtinga, areštavo ir tuos mūsų du su puse milijono. Gal prašysim vėliau kieno nors pagalbos, bet dabar verčiamės savo jėgomis, dirba mūsų partijos nariai, Seimo nariai“, - DELFI komentavo politikė.
Viešųjų ryšių specialistų pagalbos neprašo ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Kaip DELFI sakė rinkimų štabo pavaduotojas Arvydas Vidžiūnas, stengiamasi verstis savais ištekliais, nes partijos viduje yra žmonių, išmanančių šią sritį. Konservatoriams talkina buvęs „Mažeikių naftos“ atstovas spaudai Giedrius Karsokas, samdomos ir reklamos įmonės – „DDB Vilnius“ ir „Mediapool“.
Savo jėgomis verstis bandys ir socialdemokratai, kurie bendradarbiauja su reklamos agentūra „MIA“. Pastarieji jau prisistato rinkėjams minimalistinio tipo plakatais, ant kurių baltame fone raudonai rašoma „Socialdemokratai – už valstybės rūpestį žmonėmis!“.
RSV specialistai: politikai atitrūkę nuo rinkėjų
Politikai, paklausti, kam jiems reikia ryšių su visuomene specialistų, dažniausiai atsako, kad nori kuo efektyviau bendrauti su rinkėjais, būti tikri, kad jų siunčiama žinia pasiekia paprastus gyventojus, kurie spalio mėnesį eis prie urnų ir ketveriems metams nulems Lietuvos politikos gaires.
Tuo metu RSV srityje dirbantys žmonės teigia, jog politikai paprasčiausiai yra atitrūkę nuo gyventojų, todėl sunkiai randa bendrą kalbą su rinkėjais.
„Aš šiaip manau, kad politikai yra pakankamai atitrūkę nuo rinkėjų ir tik prieš rinkimus susirūpina. Dėl to ir samdosi specialistus“, - ryšių su visuomene įmonių samdymą prieš rinkimus apibūdino šioje srityje dirbanti R. Vanagaitė.
Pasak jos, svarbiausia partijoms yra susikurti rinkimų strategiją – ką daryti? O strategijos įgyvendinimo būdai jau yra antrinis dalykas, todėl klausimas „kaip daryti“ yra šalutinis, kuris įkandamas ir patiems politikams.
„Prieš rinkimus partijos paprastai neturi strategijos, todėl samdosi viešųjų ryšių specialistus. Strategija jiems yra svarbiausia, ką daryti, o kaip daryti jau nueina į antrąjį planą“, - sakė R. Vanagaitė.
Be kita ko, politikams prireikia rasti kelius į rinkėjų protus. Paprastai šiuo keliu buvo laikoma žiniasklaida, bet R. Vanagaitės teigimu, dabar manoma, kad žiniasklaida yra ne tiesiausias būdas pasiekti rinkėją, o veikiau „šlagbaumas“ ar kliūtis. Dėl šios priežasties politinės partijos, politikai nori apeiti bet kokius trukdžius ir renkasi tiesioginio bendravimo būdus – turus per Lietuvą, susitikimus su rinkėjais, bendravimą telefonu, sveikinimus įvairių sukakčių proga, gyventojų lankymą namuose.
Paklausta, kaip vertina, jog kai kurios partijos samdo ryšių su visuomene ekspertus iš užsienio, R. Vanagaitė sako, jog tai yra puikus pasirinkimas – ypač vadinamieji „piarščikai“ iš JAV arba Rusijos. Anot jos, amerikiečiams ir rusams būdingas sveikas cinizmas ir aukštas profesionalumo lygmuo.
Partijos skatins valdžiai priešiškas nuostatas
Kaip pasakojo ryšių su visuomene srityje dirbanti R. Vanagaitė, egzistuoja dvi rinkimų strategijos: pirmoji gali būti įvardijama fraze „leiskite mums veikti“, antroji – „verskime valdžią“.
Pakalbėjus su daugelio politinių jėgų atstovais, galima daryti išvadą, jog šiemet partijos prie urnų bandys pritraukti nepatenkintuosius esama situacija valstybėje arba nusivylusius socialdemokrato G. Kirkilo vadovaujama Vyriausybe.
Taip elgtis žada opozicinis Liberalų sąjūdis, kuris šiuo metu vykdo akciją „Įkalk baudas valdžiai“, kurios tikslas visuomenei pasakyti, jog metaforiškai šnekant valdžia surinko daugiau nei 5 pražangas ir jai laikas sėsti ant atsarginių suolelio.
Protesto balsus rinks A. Paleckio „Frontas“, kuris skelbiasi esanti kairiausia partija, iš visų, ketinančių dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Konservatoriai telks nepatenkintuosius intelektualus.
„Mes tikimės, kad mums trūkstamų balsų pavyks prisigaudyti ne tik tradiciniais būdais, bet ir kitais. (Tikimės pritraukti – DELFI) pilietiškai nusiteikusius, išsilavinusius, bet ir dabartine būkle Lietuvoje nepatenkintus žmones, kurie virtualiuose pasauliuose dažnai lankosi“, - DELFI sakė TS-LKD rinkimų štabo vadovo pavaduotojas A. Vidžiūnas, pasakodamas, jog daug dėmesio skirs ne tik tradicinei, bet ir internetinei reklamai.
Priešiškumą esamai valdžiai skatins ir opozicijoje dirbantys „darbiečiai“: „Į programą sudėsim viską, ką išgirdom iš žmonių, kas žmonėms labiausiai skauda“, - DELFI sakė Darbo partijos frakcijos Seima seniūnė V. Baltraitienė.
Tuo metu „tvarkiečiai“, nors ir burnodami prieš valdžią, kuri esą nesirūpina gyventojais, vis tik neketina ieškoti protesto balsų. Pasak vieno partijos lyderių Valentino Mazuronio, „Tvarka ir teisingumas“ tiesiog prisistatys kaip partija, kuri nori ir gali pakeiti esamą valdžią.
„Negatyvumas“ būdingas marginalioms partijoms
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytoja, Kristina Vaičiūnaitė, studentus mokanti komunikacijos subtilybių, teigia, jog agresyvus rinkimų kampanijos negatyvumas būdingas marginalioms partijoms. Pasak jos, jeigu „Frontas“ rinktųsi būtent tokią strategiją, tai nieko nestebintų.
Tuo metu kitos partijos, anot K.Vaičiūnaitės, jeigu ir sieks pasinaudoti tam tikru nusivylimu, tai darys tai neagresyviai.
Mokslininkė DELFI aiškino, kad didžiausias negatyvumo pikas Lietuvoje buvo pastebėtas per apkaltos tvarka iš posto pašalinto R. Pakso prezidento rinkimų kampaniją. Po apkaltos vykę 2004 metų Seimo rinkimai, pasak K.Vaičiūnaitės, buvo kur kas skaidresni ir juose jau vyravo pozityvumas – partijos buvo linkusios pabrėžti nuosaikumą, rinkėjams teikė daug siūlymų, iniciatyvų.