Ypatingojo archyvo atsakymas Seimo nariams
„Lietuvos ypatingasis archyvas, gavęs jūsų prašymus dėl dokumentų, liudijančių Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje dirbančių asmenų kontaktus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis kopijų pateikimo, pradėjo pirminę dokumentų apie jūsų prašymuose nurodytus asmenis, paiešką. Informuojame, kad atliekant paiešką nustatyta, kad dokumentuose, kuriuose yra minimi kai kurie jūsų prašymuose nurodyti asmenys, yra agentūrinės-operatyvinės informacijos, atskleidžiančios asmenis, slapta bendradarbiavusius su SSRS specialiosiomis tarnybomis“, - rašoma Ypatingojo archyvo rašte Seimo nariams, tačiau nedetalizuojama, ar sąvoka „asmenys“ ir parlamentarų minimi diplomatai yra vieni ir tie patys žmonės, apie kuriuos ši informacija buvo rasta.
Ypatingasis archyvas turimos medžiagos negali atskleisti kol nėra gavęs VSD palaiminimo, tuo tarpu VSD nieko nekomentuoja ir neatsako į klausimą, ar departamentas yra davęs teigiamą, ar galbūt neigiamą atsakymą Ypatingajam archyvui. VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas DELFI nesutiko atskleisti, ar VSD apskritai yra kaip nors atsakęs Ypatingajam archyvui.
Ypatingojo archyvo dokumentas, kuriame sakoma, jog dėl informacijos pateikimo parlamentarams buvo kreiptasi į VSD, datuotas šių metų vasario 20 dieną. Tuo metu VSD iki šio laiko nėra niekaip sureagavęs.
Parlamentarai praranda viltį
Tiek A. Ažubalis, tiek H. Žukauskas sakosi netikintys, kad į Ypatingojo archyvo užklausą bus apskritai kaip nors sureaguota ir jau prarado viltį, ką nors išsiaiškinti.
„Valstybės saugumo departamentas nėra atsakęs archyvui ir niekada neatsakys. Tokia jau jų specifika“, - DELFI sakė Seimo narys H. Žukauskas.
„Aš manau, kad jokio atsakymo nebus, absoliutus ignoravimas. Tai yra tokia politinė valia ir viskas. (...) Kol yra ši politinė valdžia, kol yra toks nusiteikimas, nusiteikimas slėpti tiesą, tai ta tiesa bus slepiama“, - dėstė A. Ažubalis ir čia pat pridūrė, kad tyla kelia abejones dėl Lietuvos diplomatinės tarnybos patikimumo.
„Tai rodo tik tiek, kad valdžia užsidarė, bet patys nemaloniausi dalykai yra tai, kad neatsakius į klausimus kyla įvairių abejonių. O abejonių kyla dėl diplomatinės tarnybos patikimumo. Neatsakyti klausimai diskredituoja. Jų neatsakymas, jų nutylėjimas kenkia valstybei“, - apibendrino konservatorius.
Liustracijos komisija neįgaliota aiškinti sąsajų su SSRS spectarnybomis
Po tylos, kuri lydėjo vasarį gautą raštą, parlamentarai kreipėsi ir į Liustracijos komisiją, kuriai vadovauja teisininkas Algimantas Urmonas. Ši atsakė, jog „nėra įgaliota rinkti informacijos apie asmenis, galėjusius slapta bendradarbiauti su KGB“, nors Seimo nariai, be kita ko, informacijos prašė apie asmenų kontaktus ne su KGB, o su visomis sovietų spectarnybomis.
„Mes tai įvertinom kaip atsisakymą vykdyti savo funkcijas, todėl komisijos darbo grupė (o darbo grupė yra neatskiriama komisijos dalis, tai grupei vadovauja VSD pareigūnas, yra ekspertai) renka tą informaciją ir pateikia komisijai vertint“, - aiškino A. Ažubalis bei neslėpė pasipiktinimo, kad Liustracijos komisija neatlieka savo pareigų.
„Tai ką ji daro, ir kaip ta informacija atsiduria komisijoje?“, - pečiais gūžčiojo Seimo narys.
Tuo metu ankstesnėje Liustracijos komisijoje dirbęs istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas DELFI aiškino, kad komisijai medžiagą pateikia iš VSD sudaryta darbo grupė, tačiau jeigu ji informacijos nesurenka, esą tuo viskas ir pasibaigia.
„Jie (komisija – DELFI) gali prašyti, kad tam tikra medžiaga būtų pateikta, bet jeigu sakys, kad jos nėra, tuo viskas ir pasibaigs“, - pasakojo A. Kulakauskas.
Sąsajų aiškinimasis trunka ne vienerius metus
A. Ažubalis ir H. Žukauskas įtariamus diplomatų ryšius su sovietų spectarnybomis aiškinasi jau ne pirmąkart. Abu parlamentarai kartu su kolega Alfonsu Dailiu Barakausku pernai spalį buvo kreipęsi į Ypatingąjį archyvą, prašydami duomenų apie daugiau nei 70 diplomatų galimas sąsajas su sovietų spectarnybomis. Tačiau tuomet jie kreipėsi savo iniciatyva, o ne Seimo komiteto, kuriame dirba, pavedimu.
Pernai gruodį parlamentarai jau gavo Seimo Užsienio reikalų komiteto pavedimą. Pirmąkart jie kreipėsi į VSD ir kitas institucijas, o antrąkart, 2007 metų birželį, - į Lietuvos ypatingąjį archyvą, prašydami duomenų apie kai kurių Lietuvos diplomatų praeities kontaktus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
Paskutinįjį kartą žiniasklaidai buvo nutekintos galimai Seimo narius sudominusių diplomatų pavardės – tarp kurių atsidūrė generalinis konsulas Kaliningrade Viktoras Baublys, ambasadorius Baltarusijoje Edminas Bagdonas, Lietuvos atstovas prie Europos Tarybos Neris Germanas, ambasadorius Maskvoje Rimantas Šidlauskas ir ambasadorius Švedijoje Remigijus Motuzas.
Tačiau, ar parlamentarai, tarp kitų asmenų, kreipėsi ir dėl šių diplomatų, niekada nebuvo patvirtinta.
Kad apie kai kuriuos Lietuvos diplomatus galėtų egzistuoti „jautri“ informacija, Seime prabilta pernai metų pabaigoje. Buvo kalbama, kad VSD šią informaciją yra pateikęs prezidentui, užsienio reikalų ministrui ir premjerui.
Tačiau nei VSD vadovas Povilas Malakauskas, nei Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas nepatvirtino, kad vadinamoji „jautri“ informacija yra kaip nors susijusi su galimu diplomatų bendradarbiavimu su SSRS slaptosiomis tarnybomis. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija įtariamas kai kurių diplomatų sąsajas su SSRS spectarnybomis yra pavadinusi nepagrįstais.