Jų bendrovė vos už kelis šimtus litų nuomoja prieš 40 metų pakrantėje iškastus tvenkinius. Tiesa, vandens telkinių jie nė iš tolo neprimena: įrenginiai sulūžę, išardyti, apaugę medžiais. Kadaise šios žemės priklausė elektrėniškių proseneliams, todėl šeima bando jas susigrąžinti.
„Darbininkai ir čia gyvenantys žmonės sako, kad bent 20 metų čia nei žuvies, nei vandens tikrai nėra buvę. Bandyta vandens čia prileisti. Neilgai laikėsi, tik pora valandų“, – sako pretendentas į žemę Evaldas Bliujus.
Įtakingo socialdemokrato Broniaus Bradausko ir aukšto NMA pareigūno Jono Panasenkos įmonės tikslai kiti. Iš Vilniaus atsiųsti ugniagesiai net vandenį į tvenkinius pumpavo, kad tik būtų įrodyta, jog tvenkiniai veikiantys.
„Buvo pokalbis su jais, bet nepavyko vis dėlto draugiškai susitarti. Jie teigia, kad tai yra jų akcinės bendrovės kapitalo dalis ir jie yra čia šeimininkai“, – sako E. Bliujus.
B. Bradauskas prosenelių žemės elektrėniškiams atiduoti nežada. Esą tvenkiniuose bus auginamos žuvys.
„Įvairių gi yra dalykų ūkyje. Šiandien gali būti naudojama, rytoj nenaudojama, poryt vėl naudojama. Priklausomai nuo to, kaip ūkis planuoja veiklą, ką jis ten planuoja užleist, kokias žuvis ir visa kita“, – tvirtina Seimo narys B. Bradauskas.
B. Bradausko verslo partneris antrina, kad tvenkinių įrenginiai bus atnaujinti.
Rudenį mes juos pradedame tvarkyti sekančiam sezonui, pavasarį užpirksime eršketo lervutes ir leisim, auginsim, mums reikalingi šitie dalykai“, – sako NMA pareigūnas Jonas Panasenko.
Kam atiteks buvę tvenkiniai, spręs Lietuvos aukščiausiasis administracinis teismas. Jei į tvenkinius bus prileista žuvų, elektrėniškiai galės pretenduoti tik į kompensaciją arba sklypą kitoje vietoje.