Baigiamo rengti Neringos bendrojo plano autoriai tikina, kad juo siekiama rasti kompromisą tarp visiško kurorto urbanizavimo ir radikaliai nusiteikusių aplinkosaugininkų reikalavimo nieko čia nedaryti.
Urbanizacija negresia?
"Atsidūrėme tarp kūjo ir priekalo: "žaliųjų" gamtos ir kultūros fundamentalistų bei "pilkųjų" plėtros ir statybų šalininkų. Todėl privalėjome atsižvelgti į tris pagrindinius kriterijus: aplinkosaugą, rekreaciją ir vietos bendruomenės poreikius", - vardijo profesorius. Anot jo, tenka pripažinti, kad ne tik aplinkosauga, bet ir vietos gyventojų lūkesčiai, taip pat rekreacija bei turizmas yra viešasis interesas.
Plano rengėjai atmetė bet kokias prielaidas dėl Kuršių nerijos pavertimo urbanizuotu kurortu. "Pažadame, Jūrmalos čia tikrai nebus", - tvirtino P.Kavaliauskas.
Naujajame Neringos bendrajame plane, kaip tikina šio dokumento rengėjai, rekreacinės ir gyvenamosios paskirties statyboms numatoma tik 1,2 proc. visos teritorijos. Užtat rezervatų ir draustinių teritorija padidinta 10 proc., kultūros draustinių plotas - daugiau nei 10 kartų, o rekreacinių teritorijų plotas sumažintas net 30 procentų.
Nepatinka - išvažiuok
Į viešą plano svarstymą atvykusi jau antrus metus Neringoje gyvenamąją vietą deklaruojanti aktorė ir politikė N.Oželytė tvirtino esanti labai susirūpinusi dėl šio unikalaus gamtos kampelio likimo. "Man Kuršių nerija - bažnyčia, kurioje pailsiu, kur atsigauna mano siela, - sakė ji. - Prieš šį susirinkimą ilgai svarsčiau, kokius argumentus išsakyčiau aplinkosaugininkams ir kokius vietos gyventojams. Suprantu pastarųjų norą gyventi kaip Palangoje, kur suplūsta minios poilsiautojų, atvežančių pinigų. Tačiau Kuršių nerijoje to negali būti. Todėl, manau, metas garsiai pasakyti: mielieji, jei jums nepatinka gyventi bažnyčioje, važiuokite iš čia. Parduokite butus ir kraustykitės kitur."
Autoriai - tie patys
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovė, viena naujojo bendrojo plano priešininkių Aurelija Stancikienė vakarykščiame viešajame svarstyme nedalyvavo, mat šiuo metu atostogauja. Anksčiau ji ne kartą yra kartojusi, kad dokumentas parengtas ne kaip integrali KNNP dalis, o kaip besivystančio kurorto plėtros ir urbanizacijos planas. Jo sprendiniai prieštarauja ne tik dabar galiojančiam KNNP planui, bet ir Saugomų teritorijų įstatymui bei KNNP apsaugos reglamentui.
Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė. Ji įsitikinusi, kad naujojo Neringos bendrojo plano koncepcija tiesiog prieštarauja šiuo metu galiojančiai KNNP planavimo schemai ir iš esmės paneigia unikaliąsias Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybes.
Tačiau P.Kavaliauskas vakar aiškino, kad Neringos bendrąjį planą rengia ne "kažkokia demonizuota savivaldybė", o tie patys žmonės, kurie buvo 1994 metų pabaigoje Vyriausybės patvirtintos ir iki šiol galiojančios Kuršių nerijos planavimo schemos autoriai.
"Aš ir dar trys profesoriai, dalyvaujantys plano rengimo procese, rašėme pagrindimus UNESCO komitetui, kodėl Kuršių neriją reikia įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą, - priminė profesorius. - Be to, dokumentą dar reikės taisyti, atsižvelgti į pasiūlymus, tik tada jį tvirtins Vyriausybė."