Klaipėda- vienintelis neužšąlantis šiauriausias Baltijos regiono uostas. Tačiau net ir jame dėl ypač žemos oro temperatūros ledas šiemet sukaustė uosto akvatorijos įlanką. Tokia situacija Klaipėdoje buvo susiklosčiusi prieš dešimt metų.

Dėl susiformavusio 10-15 cm storio ledo uoste ypač sudėtinga švartuotis mažiesiems žvejybiniams laivams. Laivybos taisyklėse numatyta, kad, esant nepalankioms oro sąlygoms, mažiesiems laivams rekomenduojama švartuotis pasitelkus pagalbon vilkikus, dėl to ilgiau užtrunka švartavimosi ir manevravimo procesai.

Kol kas Klaipėdos jūrų uoste ledlaužio pagalbos neprireikė, skirtingai, nei užšąlantiems Suomijos ir Rygos įlankų uostams.

Klaipėdos jūrų uostas, kaip neužšąlantis, atšiaurią žiemą sulaukia daugiau įplaukiančių laivų. Įvertinę susidariusią situaciją kituose Baltijos uostuose, kai kurie laivai plaukia į Klaipėdą. Vakar Lietuvos jūrų uoste buvo kraunami 2 laivai, kurių maršrutas turėjo baigtis Sankt Peterburge.

Trukdo laivybai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kapitono tarnybos pareigūnų teigimu, uosto akvatorijos įlankose užšalęs ledas labiausiai traukia poledinės žūklės mėgėjus. Esant tokiai palankiam žūklei orui, Malkų įlankoje kasdien susirenka apie 100 žvejų.

Dėl vykstančios laivybos ir lūžtančio ledo bebaimiai klaipėdiečiai rizikuoja savo gyvybe, tačiau nepaiso direkcijos perspėjimų ir grasinimų didelėmis baudomis.

Šilumininkams darbymetis

Šalčiai ypač paveikė miestų šilumos įmonių darbą, tačiau kol kas jokių rimtų problemų ir avarijų čia nepasitaikė. Tiesa, vartotojams teks susitaikyti su mintimi, kad už šaltomis dienomis suvartotą centralizuotą šilumą jiems teks mokėti brangiau nei paprastai.

"Klaipėdos energijos" generalinis direktorius Vytautas Valutis LŽ pasidžiaugė, kad bendrovė dirba normaliai, be sutrikimų. "Tik bijome, kad nebūtų problemų su vamzdynais - šimtu procentų garantuoti, kad jie išlaikys esant maksimaliai aukštai termofikacinio vandens temperatūrai, negalime", - sakė Valutis.

Direktoriaus teigimu, bendrovė kuru apsirūpina normaliai - gauna sutartus dujų kiekius iš bendrovės "Dujotekana", o kiek trūksta, kūrena mazutą. "Jokių signalų, kad dujų tiekimas gali būti apribotas, negavome", - sakė Valutis.

Bendrovė "Vilniaus energija" informavo, kad pastarųjų dienų speigai nesutrikdė įmonės darbo, tačiau, lyginant su praėjusia savaite, net 65 procentais privertė padidinti pajėgumus.

"Centralizuotai besišildantys vilniečiai gali būti ramūs - 25 ar net 30 laipsnių žemiau nulio siekiantis šaltis netrukdo bendrovės specialistams užtikrinti šilumos tiekimą sostinės namams", - teigė "Vilniaus energijos" viceprezidentas Linas Samuolis. Pasak jo, bendrovė yra pajėgi tinkamai šildyti sostinę esant ir didesniems speigams.

Bendrovės dispečerinėje visą parą budi specialistai, pasirengę likviduoti avarijas, užtikrinantį patikimą šilumos ūkio veiklą. Praėjusią savaitę kūrenusi tik dujas, šią savaitę "Vilniaus energija" papildomai degina ir mazutą.

Šildosi elektra

Spustelėjus šalčiui, išaugo ir elektros poreikis. Kaip LŽ patikino "Lietuvos energijos" generalinis direktorius Rymantas Juozaitis, nors elektros reikia daugiau, problemų patenkinant energijos rinkos poreikius neiškils. "Mes turime didžiulį galingumų rezervą, ir jokių sunkumų tikrai nebus", - tvirtino Juozaitis.

Šalčiai nekelia jokio pavojaus ir patikimam elektros perdavimo tinklo darbui. "Nebent sutriktų kuro iš Rusijos tiekimas Lietuvos elektrinėms. Kol kas kuras tiekiamas stabiliai, tačiau neaišku, kaip būtų, jei šalčiai išsilaikytų dvi savaites ar ilgiau - sunku prognozuoti, ar Lietuva gautų iš Rusijos pakankamai kuro", - sakė Juozaitis.

"Lietuvos energijos" duomenimis, pastarosiomis šaltomis dienomis elektros energijos poreikis buvo didesnis nei žiemos pradžioje. Per šešias pirmąsias šių metų dienas jis sudarė 219,2 milijono kWh, tuo tarpu per pirmąsias šešias 2002 metų dienas jis buvo maždaug 10 procentų mažesnis 195,7 milijonų kWh.

Kaip aiškino Juozaitis, lyginant energijos poreikį pirmosiomis šių ir praėjusių metų dienomis, dėl šalčio energijos poreikis išaugo 5,56 procentais. Likusi padidėjusių poreikių dalis - dėl išaugusios šalies ekonomikos.

Nei Rytų, nei Vakarų skirstomųjų tinklų specialistai dar neturi visos informacijos apie energijos suvartojimą sausio pradžioje ir praėjusių metų gruodį, tačiau pastebi, kad spustelėjus šalčiams, elektros energijos suvartojimas išauga. Tai galima paaiškinti tuo, kad žmonės daugiau papildomai šildosi elektra.

"Rytų skirstomųjų tinklų" Elektros prekybos skyriaus viršininkas Rimantas Švedas pastebi, kaip sezoniškumas, ypač praėjusiais metais, kai buvo labai karšta vasara ir ankstyvas šaltas ruduo, paveikė klientų elektros energijos poreikius.

Švedo teigimu, atšalus orams papildomai šildydamiesi elektra daugiau problemų turi tie gyventojai, kurių namuose ir butuose instaliacija yra pasenusi ir ne visada išlaiko padidėjusią apkrovą.

Padidėjo oro užterštumas

Šaltos naktys ir ne ką šiltesnės dienos sutrikdė įprastą Lietuvos gyventojų ritmą - beveik visose Lietuvos mokyklose nutrauktos pamokos, sutriko visuomeninio transporto eismas. Suintensyvėjus kūrenimui pagausėjo į atmosferą išmetamų teršalų kiekis.

Užvakar, Aplinkos ministerijos Jungtinio tyrimų centro duomenimis, labiausiai žmonių sveikatai kenkiančių kietųjų dalelių kiekis ore leistiną normą viršijo jau beveik visoje Lietuvoje. Žmonių sveikatai nekenksminga kietųjų dalelių paros norma yra 63 miligramai kubiniame metre.

Prognozuojama, kad dar porą dienų kietųjų dalelių koncentracija išliks padidėjusi. Jas išsklaidyti galėtų pakilęs vėjas ir pūga.

Sutriko troleibusų eismas

Bene labiausiai speigas pakenkė troleibusams. Pasak Vilniaus troleibusų parko generalinio direktoriaus Jono Bagdonavičiaus, troleibusų eismas sostinėje, dėl užšąlančių pneumatinių sistemų yra sutrikęs - atsisako stabdžiai, neatsidarinėja durys. Bagdonavičiaus teigimu, troleibusų "ūsams" kenkia ir ant laidų susidaręs šerkšnas.

Su panašiomis problemomis susiduria ir miesto autobusai - neužsidarinėjant durims ne vienas jų yra priverstas grįžti į parką.

Žiemai pasiruošę

Vilniaus oro uostas ir Lietuvos geležinkeliai net ir spaudžiant šalčiui dirba įprastu ritmu. Pasak Vilniaus oro uosto technikos direktoriaus Vito Cikausko, sostinėje lėktuvai tūpia ir leidžiasi be jokių kliūčių. "Ačiū Dievui, jokių avarijų neturėjome", - sakė Cikauskas, pabrėždamas, jog prieš pakilimą lėktuvo išorė apipurškiama specialiu užšalti neleidžiančiu skysčiu, o lėktuvo salonas, keleivių patogumui, pradedamas šildyti gerokai iki pakilimo.

"Lietuvos geležinkelių" vyriausias saugos inspektorius Petras Skripskis teigė, jog jie žiemai pradėjo ruoštis dar rudenį. Vasariniai bėgių sujungimai pakeisti žieminiais, ilgesniais, jie nuolat prižiūrimi. "Greitai atšalus plienas traukiasi, skilinėja, tačiau jei šąla palaipsniui, bėgiai stabilizuojasi", - sakė inspektorius.

Be ryšio neliksime

Atšalus padaugėja darbo ir telefonus aptarnaujančių bendrovių darbuotojams. Pasak mobilias paslaugas teikiančios bendrovės "Bitė" bazinių stočių priežiūros specialisto Agniaus Tereikio, praėjusiomis naktimis teko stotyse didinti temperatūrą. "Atšąla, davikliai pradeda cypti, tenka važiuoti ir didinti radiatorių temperatūra", - kalbėjo Tereikis.

Jo teigimu, sostinės gyventojams tikimybės likti be ryšio nėra, tačiau mažesnių miestelių gyventojams tokia grėsmė buvo iškilusi.

Apšalę mandarinai

Pasigirsta vis daugiau nepatenkintų pirkėjų skundų dėl įsigytų apšalusių vaisų ir daržovių.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai šiomis šaltomis dienomis parduotuvėse ir prekybos taškuose taip pat rado nemažai apšalusių daržovių, ypač pomidorų, žalumynų, salotų.

VMVT vyriausiasis specialistas - valstybinis maisto produktų inspektorius Francas Komarovskis LŽ teigė, kad apšalusiais vaisiais ir daržovėmis prekiauti neleidžiama, nes jie netenkina privalomų kokybės reikalavimų.

Komarovskis patikino, kad prekybininkai, prekiaujantys apšalusiomis daržovėmis, elgiasi neleistinai, išaiškinus tokius atvejus jiems skiriamos baudos. Beje, gabenti vaisius ir daržoves leidžiama tik transporto priemonėmis su termoizoliacija, tačiau, anot specialisto, šio reikalavimo ne visada paisoma.

Prekybininkai ginasi

Prekybos tinklo "Iki" Rinkodaros skyriaus vadovas Robertas Šuliauskas LŽ teigė, jog prasidėję šalčiai nepakeitė prekybos vaisiais ir daržovėmis sąlygų. "Nėra jokio pavojaus, kad vaisiai ar daržovės galėtų sušalti. Kol daržovės yra atvežamos į prekybos vietas, jos yra laikomos pastovios temperatūros sandėliuose tiek vasarą, tiek žiemą", - patikino jis.

Šuliausko teigimu, parduotuvės gauna nedidelius kiekius vaisių daržovių: tiek, kiek gali greitai parduoti. Iš prekybos bazės vaisiai ir daržovės į parduotuves yra gabenami termoizoliacinėse priekabose.

Šuliausko nuomone, daugiau problemų dėl šalčių turėtų kilti tiekėjams, kurie daržoves ir vaisius importuoja iš šiltų kraštų.