Naujoji direktyva turėtų numatyti atsakomybę už diskriminavimą ir tokiose srityse, kaip socialinis saugumas ir sveikatos priežiūra, švietimas, galimybė naudotis prekėmis bei paslaugomis arba patiems užsiimti komercine veikla.
„Eurobarometro“ apklausos rodo, kad didžioji dauguma europiečių tokiam teisės aktui pritartų. 77 proc. pritaria priemonėms, skirtoms apsaugoti žmones nuo diskriminacijos švietimo srityje, o 68 proc. – priemonėms, užtikrinančioms galimybę naudotis prekėmis ir paslaugomis.
„Pavyzdžiui, jei į draudimo bendrovę ateis neįgalus asmuo ir norės apsidrausti sveikatą, bendrovė negalės atsisakyti jam teikti šios paslaugos ar dėl jo neįgalumo padidinti įmoką, - aiškino EK Užimtumo direktorato atstovė Diana Eriksonaitė. – Įsigaliojus šiai direktyvai taip pat į parduotuvę turės būti įleistas neregio šuo, gan dažnas šią negalią turinčių žmonių palydovas užsienyje“.
Taip pat direktyva labai pagelbėtų garbaus amžiaus žmonėms. Šiuo metu ne visi jie gali laisvai keliauti, nes jiems tiesiog neparduodamas kelionės draudimas.
Direktyvos nuostatos bus taikomos tik privatiems asmenims, kurie vykdo komercinę veiklą. Taip pat bus atsižvelgiama į paslaugų teikėjų galimybes – pavyzdžiui, ar jie iš tiesų pajėgūs užtikrinti vienodas galimybes neįgaliems žmonėms.
Be to, šalys narės galės ir toliau taikyti priemones, užtikrinančias pasaulietišką valstybės pobūdį bei reglamentuojančias religinių organizacijų veiklą. Taip pat direktyva neturės jokio poveikio tokiai visuotinai priimtai praktikai, kaip taikyti nuolaidas pensininkams arba neparduoti alkoholio jaunuoliams.
Direktyvoje išdėstytos taisyklės, kurios turėtų palengvinti nukentėjusiųjų nuo diskriminacijos užginčyti tokį elgesį.
Anot EK atstovų, tokia direktyva reikalinga todėl, kad nors daugelyje ES valstybių diskriminaciją draudžiantys įstatymai priimti, labai skiriasi ir apsaugos nuo diskriminacijos lygis, ir šios apsaugos taikymo mastai. Todėl ši direktyva galėtų tapti ES lygmens įstatymu, nustatančiu bendrą bazinį standartą.
Direktyvos pasiūlymą valstybės narės turės svarstyti ES Taryboje. Tikimasi, kad 2009 m. dėl direktyvos bus susitarta. Tuomet valstybės per 2 metus turės priimti įstatymus, kuriasi direktyva bus perkelta į nacionalinę teisę.
Lietuvoje – tik pirmi žingsniai
Tuo tarpu Lietuva tik neseniai į savo teisės aktus perkėlė dabartines ES direktyvas dėl diskriminacijos.
Bene daugiausiai diskusijų susilaukė nuostatos, susijusios su diskriminacija dėl lytinės orientacijos ir socialinės padėties.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus Rimantu Kaireliu, dabartinis mūsų Lygių galimybių įstatymas taip išplėstas, kad nebeaišku, kaip jį įgyvendinti.
„Pavyzdžiui, kaip apibrėžti diskriminaciją dėl socialinės padėties? Dabar dėl šio punkto gali skųstis praktiškai kiekvienas – norint visada bus galima rasti, prie ko prikibti. Ką darys Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kai žmonės ją užvers skundais?“ – svarstė pašnekovas.
Šiuo metu tarnyba taip pat sulaukia skundų, susijusių su diskriminacija dėl socialinės padėties. Žmonės skundžiasi, kad turtingų ir įtakingų tėvų vaikai mokyklose turi privilegijas, mokytojai jiems skiria daugiau dėmesio, tuo tarpu vaikai iš mažiau pasiturinčių šeimų jaučiasi skriaudžiami, nors mokytojai visiems vaikams turėtų skirti tiek pat laiko.
Taip pat gaunama skundų, kad medikai nenoriai teikia paslaugas žmonėms, vartojantiems narkotikus, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, benamiams, prostitucija užsiimančioms moterims.