„Mums buvo pasakyta, kad per šiose šalyse esančius serverius buvo vykdomos atakos. Taip pat pasakyta, kad šalis, iš kurios atakuota, nėra pasirašiusi teisinės pagalbos sutarties su Lietuva ir dažnai atsisako bendradarbiauti“, - DELFI sakė IVPK pirmininkas Rimantas Remeika.
Jo teigimu, tiesiogiai Rusijos pavadinimo atsakingų tarnybų pareigūnai nepaminėjo.
„Tai dar nereiškia, kad toliau tiriant įvykių grandinę, tos šalys nepasistūmės į šiaurę, rytus, vakarus ar pietus“, - žurnalistams sakė Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotoja Diana Korsakaitė.
Jos teigimu, ataka prieš Lietuvą nebuvo labai profesionali, nepaisant to, nustatyti užpuolikus gali būti labai sudėtinga.
Anot RRT atstovės, ataka nėra panaši į tas, nuo kokių prieš metus nukentėjo Estija: „Panašumų tik tiek, kad tai yra elektroninė ataka, tačiau jų lyginti neišeina - tai yra kitokia ataka“.
NSGK pirmininko Alvydo Sadecko teigimu, komitetas mano, kad atakos buvo organizuotos ir gali pasikartoti ateityje.
Už elektroninės erdvės saugumą atsakingos Lietuvos tarnybos, anot jo, turėtų būti geriau pasiruošusius koordinuoti savo veiksmus.
„Sudaryta, tačiau dar nepradėjusi dirbti Vyriausybės darbo grupė, turinti paruošti kibernetinio saugumo kryptis ir perspektyvas. Mes siūlome, kad darbas prasidėtų kuo greičiau ir būtų paruoštos visos reikalingos priemonės užtikrinant kibernetinį saugumą“, - pareiškė A. Sadeckas.
Jis taip pat įsitikinęs, kad savo tinklų saugumu turėtų susirūpinti ir pačios įmonės bei įstaigos.
Daugiau kritikos Vyriausybei kliuvo nuo NSGK narės, opozicijos atstovės Rasos Juknevičienės. „Skandalingiausias dalykas yra tas, kad šių atakų metu Vyriausybė nusišalino, neįvyko nei vieno posėdžio. Be to, po panašių įvykių Estijoje prieš metus, Vyriausybė nesiėmė koordinuoti šios veiklos“, - pareiškė konservatorė.
NSGK posėdyje dalyvavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas žurnalistus patikino, esą Lietuva kibernetinio saugumo srityje dirba ne blogiau už savo kaimynus, Europos Sąjungos ir NATO valstybes.
„Tai yra nauja, bendra problema, todėl situacija yra panaši kaip ir kitur. Šioje erdvėje vyksta nuolatinis karas. Su kiekviena tokia ataka tobulėja mūsų prevencinės priemonės, tačiau kartu tobulėja ir tie, kurie tai daro“, - sakė VSD vadas.
DELFI primena, jog savaitgalį kibernetiniai įsilaužėliai puolė vienos Lietuvos bendrovės serverį, kuriame buvo patalpinta per 300 interneto svetainių. Visos jos kurį laiką buvo paralyžiuotos.
Atsivėrus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos socialdemokratų partijos, privačių bendrovių interneto puslapius, buvo galima išvysti kūjį ir pjautuvą raudoname fone. Po buvusios Sovietų Sąjungos simboliais įdėtas ir rusiškas tekstas su keiksmažodžiais.
Manoma, kad atakos gali būti susijusios su Lietuvoje įsigaliojusiu komunistinių simbolių draudimu.