Pastaraisiais metais organizacija nukreipė akis į Baltijos šalis ir stengiasi padėti čia gyvenantiems homoseksualistams ginti savo teises. Mat, anot "COC Nyderlandų" vadovų, seksualinių mažumų padėtis Lietuvoje - nepavydėtina.
Abejoja, ar lietuviai gana tolerantiški
"COC Nyderlandų" pirmininkas Frankas van Dalenas iš mūsų šalies į Amsterdamą parsivežė nekokius įspūdžius. Olandas, kurį laiką draugavęs su lietuviu gėjumi, kaskart atvykęs į Vilnių stebėdavosi vietinių netolerancija seksualinėms mažumoms.
"Trejus metus turėjau vaikiną lietuvį, tačiau Lietuvoje mes negalėdavome sau leisti kitur normalių ir savaime suprantamų dalykų: vaikščioti susikibę už rankų ar kitaip rodyti vienas kitam savo jausmus. Tai turėjo būti lyg kokia mūsų paslaptis", - prisiminė F. van Dalenas.
Olandijos gėjų lyderis pažymėjo, kad šiandien seksualinių mažumų padėtis Lietuvoje šiek tiek geresnė, tačiau tik jų pačių iniciatyva. "Jaunesni gėjai remiasi Olandijos pavyzdžiu ir eina į viešumą. Įdomu pamatyti, kaip viskas klostytis toliau", - sakė F. van Dalenas.
Organizacijos "COC Nyderlandai" vyriausiasis politikos konsultantas Rene van Soerenas į Lietuvos gėjų ir lesbiečių padėtį žvelgia kur kas pesimistiškiau. Jam nesuvokiamos Seime vykusios diskusijos dėl to, ar uždrausti diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos.
Susiimti už galvos ir suabejoti mūsų šalies žmonių tolerantiškumu jį bei visą tarptautinę gėjų bendruomenę privertė tai, kad Vilniuje dujinėmis bombomis buvo apmėtyti tarptautinės homoseksualistų konferencijos dalyviai, kad į Lietuvos sostinę nebuvo leista įriedėti lygias teises skatinusiam Europos Sąjungos autobusiukui.
"Tokie veiksmai kelia milžinišką susirūpinimą. Lietuvos visuomenė ir politikai negali veikti taip, lyg seniausiai homoseksualių žmonių teises pripažinusi Europa neegzistuotų. Visas pasaulis su nerimu stebi tai, kas vyksta jūsų šalyje", - tvirtino R. van Soerenas.
Priversti bėgti
F. van Daleno nuomone, homofobinius signalus Lietuvos gėjų ir lesbiečių bendruomenei kone kasdien siunčia ne tik politikai, bet ir visuomenė. Su tokia padėtimi nesitaikstantys homoseksualistai priversti emigruoti į užsienį.
"Kad galėtų gyventi atvirai, nesislėpti ir nebijoti, lietuviai gėjai turi išvažiuoti. Norėdami ramaus gyvenimo jie renkasi Londoną, Amsterdamą ar Barseloną. Lietuvos visuomenė turi pagaliau pasikeisti, kitaip praras daugybę puikių žmonių", - įsitikinęs F. van Dalenas.
Lietuvos gėjų lygos prezidentas Vladimiras Simonko patvirtino olandų žodžius, kad seksualinės mažumos masiškai palieka šalį. "Mano artimiausi draugai jau seniai išvyko. Dabar baigia išvažiuoti antras bičiulių būrys. Baisu, kad Lietuvai nereikia jaunų, perspektyvių žmonių", - neslėpė nusivylimo V.Simonko.
Mūsų šalies gėjų lyderis su pavydu žvelgia į kitų Vakarų Europos valstybių seksualinių mažumų bendruomenes. Anot V.Simonko, Lietuvoje homoseksualistų padėtis itin bloga. "Kai nuvažiuoji į civilizuotus kraštus ir pasižiūri į Lietuvą iš šalies, pamatai, kad pas mus viskas tiesiog klaiku.
Seksualinės mažumos diskriminuojamos, Seime vyksta homofobų cirkas, o per jį kai kurie klounai be skrupulų įžeidinėja kitokios orientacijos piliečius. Civilizuotiems žmonėms tai tikrai nesuvokiama", - kritikos politikams ir visuomenei pažėrė V.Simonko.
Tarptautinis dėmesys
V.Simonko ir lietuviai gėjai per įvairius tarptautinius homoseksualistų renginius visuomet sulaukia dėmesio ir užuojautos dėl homofobiškos padėties Lietuvoje. Signalų dėl to nuolat gauna ir Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK).
Anksčiau iš įvairių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų Seimo ŽTK pirmininkas Arminas Lydeka gaudavo vos vieną kitą laišką, susijusį su šia problema, o dabar jų - visa lavina.
"Milžiniškas srautas. Anksčiau sulaukdavome kokių 10 laiškų, dabar - visą 100 ar daugiau! Juose piktinamasi nenormalia ir necivilizuota padėtimi seksualinių mažumų atžvilgiu", - paaiškino A.Lydeka.
Nors kai kurie parlamentarai neigiamai yra atsiliepę apie gėjus, A.Lydekos nuomone, priekaištus homoseksualių asmenų teises ginančios organizacijos turėtų skirti ne Seimui.
"Homoseksualistų teises ginanti įstatymų bazė jau yra. Manau, kad gerinant netradicinės orientacijos žmonių padėtį reikėtų žiūrėti į Švietimo ir mokslo ministeriją - ji galėtų peržiūrėti atitinkamas mokymosi programas. Prie to turėtų prisidėti ir žiniasklaida", - įsitikinęs A.Lydeka.