V. Adamkus pasveikino olandiškai
Vakare į Prezidentūrą atvažiavusią karalienę Beatričę ant raudono kilimo, tarp Garbės sargybos kuopos karių, vilkinčių viduramžių riterių šarvus, pasitiko pirmoji šalies pora. Viešnia iš kitų išsiskyrė ryškia, blizgia turkio spalvos suknele. A. Adamkienės suknelė buvo tamsiai mėlyna.
Monarchė ir kiti svečiai buvo palydėti į Baltąją salę, kur vyko iškilminga vakarienė. Iš viso į vakarienę pakviesta apie 70 žmonių.
Tarp jų buvo kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas, užsienio reikalų, krašto apsaugos ir kultūros ministrai Petras Vaitiekūnas, Juozas Olekas bei Jonas Jučas, eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, istorikas Alfredas Bumblauskas, buvęs V. Adamkaus patarėjas Raimundas Mieželis, buvęs kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis, verslininkas Juozas Kazickas, finansininkas Gitanas Nausėda, būrys olandų delegacijos narių.
V. Adamkus, olandiškai pasveikinęs svečius: „Heel hartelijk welkom in Litouwen“ („Širdingai sveikiname atvykus į Lietuvą“), pažymėjo, jog pirmoji Nyderlandų karalienės viešnagė per daugiau nei tūkstančio metų mūsų šalies istoriją – tai išskirtinė galimybė sutvirtinti dvišalį bendravimą ir dar plačiau atverti duris mūsų tautų draugystei.
Prezidentas priminė, kad Olandijos Leideno universitetas prieš šimtmečius buvo tapęs namais lietuvių reformatams, o XX a. daug lietuvių katalikų mokėsi pas Valkenburgo jėzuitus. Lietuvos ir Nyderlandų visuomenes susiejo ir lietuvio evangeliko reformato Samuelio Boguslovo Chilinskio Biblija, kuri, remiantis olandiška Statenbijbel, pirmą kartą buvo išspausdinta 1660 m. Londone.
Dalį savo sveikinimo kalbos V. Adamkus skyrė bendradarbiavimui ES ir NATO, padėkojo už olandų dalyvavimą oro policijos misijoje Baltijos šalyse.
„Lietuvos žmonės Nyderlandais žavisi ne tik dovanodami vieni kitiems olandiškas tulpes, kurios prieš mėnesį pražydo ir mūsų sode, bet ir sirgdami už Jūsų oranžinę futbolo rinktinę. Daugelis lietuvių atidavė savo širdis Jūsų šalies futbolininkams šių metų Europos futbolo čempionate!“ – tvirtino prezidentas.
Beje, į vakarienę pakviestas filosofas Leonidas Donskis yra karštas Olandijos futbolo rinktinės gerbėjas.
Vakarienės metu užkandžiams buvo patiekta didžiųjų šukučių su brokoliais, morkomis ir ryžiais. Pagrindinis monarchės garbei surengtos vakarienės patiekalas buvo veršienos kepsnys su miško grybais ir salierų-pastarnokų kremu. Pabaigoje svečiai pavaišinti šokoladiniu desertu su apelsinų ledais.
Iškilmingos vakarienės metu buvo skanaujamas 2006-ųjų baltasis ir raudonasis vynai „Coldora Yume“ bei „Perrin Les Cornuds Vinsobres“, konjakas „Frapin VS“, brendis „Alita“.
Vėsa privertė moteris skolintis švarkus
Lauke po truputį temstant svečiai buvo pakviesti į Prezidento rūmų vidinį kiemą, kur jų laukė folklorinis pasirodymas, skirtas Joninių šventei. Apie 22 val., kai prasidėjo koncertas, buvo gerokai atvėsę, todėl R. Mieželis savo švarką paskolino Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus žmonai Ingridai, pasipuošusiai ilga juoda suknele atvirais pečiais.
Tuo tarpu A. Siaurusevičiui, kuris su žmona atėjo šiek tiek vėliau nei kiti žiūrovai, kurį laiką teko pastovėti, mat pritrūko kėdžių.
Maždaug 20 min. užtrukusį pasirodymą, režisuotą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentės Zitos Kelmickaitės, surengė kelios dešimtys įvairių Lietuvos regionų drabužiais apsirengusių dainininkų ir šokėjų.
Koncerte pasirodė apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“,Kauno „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos folkloro klubas „Gilė“ ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos folkloro ansamblis „Dolija“.
Specialiai paruoštoje programoje karalienei Beatričei ir jos palydos nariams buvo trumpai pristatytos Joninės, papasakota apie šios šventės papročius: šokius iki ryto, Saulės garbinimą, laužų deginimą ir šokinėjimą per ugnį, laukų gėlių ir žolynų skynimą, vaistažolių rinkimą, siekiant geriausio poveikio kovojant su ligomis, vainikų pynimą ir plukdymą, paparčio žiedo ieškojimą, tikėjimą, kad šią naktį virš laukų skrajoja raganos ir kitos piktosios jėgos.
Koncertas prasidėjo kalendorine apeigine daina „Apėjo saulutė aplink dangų“. Kadangi Joninių vakarą būtina atiduoti deramą pagarbą ugniai ir užsitikrinti jos draugiškumą, karalienei atlikta „Dega ugnelė tūto“. Čia pat buvo užkurtas ir nedidelis laužas, tačiau per jį niekas nešokinėjo.
Joninės – Jonų ir Janinių šventė, todėl nedidelį koncertą stebėjęs kultūros ministras J. Jučas buvo papuoštas ąžuolo lapų vainiku.
Vienas iš populiariausių Joninių burtų – būrimas iš žolynų ir vainikų, šokinėjimas per laužą poromis, galintis atskleisti būsimus sutuoktinius. Todėl programoje dalyvaujančios merginos buvo paprašytos mesti vainikus ant Kupolės, o užmetus jau šiais metais laukti jaunikio.
Per Jonines gamta pati gražiausia, nes viskas žydi, kvepia, žaliuoja ir čiulba, todėl vienas iš svarbiausių šventės elementų – žolynų ir iš lauko gėlių nupinti vainikai. Tikėta, kad būtent tą naktį iš laukų surinkti 7-9 žolynų rinkiniai turės stipriausių gydomųjų ir magiškų galių.
Merginos ir moterys, išsirinkusios iš pintinaičių joms patikusių žolynų ir gėlių puokšteles, turi labai atidžiai įsiklausyti į būrėjų lėmimus. Išmanančios žolynų galią moterys esą pasako viską apie sveikatą, meilę ir laimę. Etnologė Gražina Kadžytė karalienei Beatričei ir kitoms programą stebėjusioms moterims pasiūlė iš didžiulio krepšio pasirinkti po puoštelę lauko gėlių ir žolynų.
Svečiams taip pat buvo pademonstruoas vienas unikaliausių ir archaiškiausių lietuvių dainuojamosios tautosakos pavyzdžių – sutartinė „Dijūta kalnali“.