„Nematau jokio pagrindo pradėti tyrimą“, - pirmadienį DELFI sakė ministerijos pareigūnas.

Tokį sprendimą jis priėmė susipažinęs su kreipimosi tekstu, išnagrinėjęs Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo valstybės tarnyboje įstatymą, kitus teisės aktus, susipažinęs su diplomatų interesų deklaracijomis.

Praėjusią savaitę daugiau nei 200 žmonių atviru laišku kreipėsi į LRT tarybą, ragindami įpareigoti visuomeninio transliuotojo administraciją atnaujinti D. Kuolio tiesiogiai vedamas laidas.

Jie pareiškė smarkiai nusivylę, kad pasikeitus LRT administracijai buvo nušalintas Lietuvos radijo tiesioginės diskusijų laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ vedėjas D. Kuolys. Juos taip pat nustebino LRT vadovybės sprendimas netikėtai nutraukti šio autoriaus vestą televizijos laidą „Sankirtos“, kurią rodė LTV2.

Viešą kreipimąsi, be kitų, pasirašė ambasadorė Kanadoje Gintė Damušytė, ambasadorius prie Šventojo Sosto Algirdas Saudargas, Užsienio reikalų ministerijoje šiuo metu dirbantys ambasadoriai Gediminas Šerkšnys ir Česlovas Stankevičius. Beje, G. Damušytė yra ir Piliečių santalkos tarybos narė.

Kartu su jais parašus po kreipimusi padėjo būrys rašytojų, režisierių, aktorių, muzikų, istorikų, filosofų, politikų, signatarų, pirmosios Vyriausybės ministrų, žurnalistų, dvasininkų, kitų visuomenės veikėjų.

Ambasadorių parašai užkliuvo, mat diplomatai yra prilyginami valstybės tarnautojams, kurių veiklą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Jame nurodoma, kad „pagal politinio neutralumo principą viešojo administravimo valstybės tarnautojas privalo nešališkai tarnauti žmonėms, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, tarnybos metu nedalyvauti politinėje veikloje (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus“.