T. Venclova aiškino jau išvažiuodamas iš Lietuvos buvęs žinomas kaip disidentas ir likęs Lietuvoje tikrai nebūtų elgęsis atsargiai. „Jei būčiau likęs gyvas, turbūt dabar Lietuvos visuomenėje, kaip dauguma disidentų, užimčiau marginalinę poziciją, t.y. būčiau nelabai pastebimas žmogus. Bet kas įvyko, tas įvyko“, - apie sprendimą, pakeitusį gyvenimą, sakė poetas.
Lietuvių literatūroje – per daug grafomanijos
Dabartinėje lietuvių literatūroje T. Venclova pastebi per daug grafomanijos. „Jos visada būdavo ir bus, bet šiandien jos priviso kažkaip ypatingai daug“, - sakė poetas. Iš dabar kuriančių lietuvių poetų jis išskyrė Patriciją Šmit. Jo manymu, perspektyvūs poetai yra Gintaras Grajauskas ir Aidas Marčėnas. Paklaustas, kuris iš šiandien kuriančių rašytojų yra arčiausiai širdies, T. Venclova išskyrė Marcelijų Martinaitį. Pastaruoju metu jam didelį susidomėjimą kelia Marius Ivaškevičius.
„Pasitaiko, kad trumpesnį eilėraštį parašau ir per dieną, bet dažniausiai rašau savaitę ar dvi, o po to eilėraštis dar turi susigulėti - po mėnesio, kartais ir po metų jį dar paredaguoju. Įkvėpimas ir technika yra neatsiejami dalykai. Jei vieno iš jų trūksta, tai ir eilėraštis nepasiseka“, - sakė poetas, paklaustas, kiek užtrunka parašyti eilėraštį.
Kad būtų sukurtas eilėraštis, T. Venclovos arba pasaulio gyvenime turi įvykti kažkas svarbaus. Tada dažniausiai po kelių mėnesių pradeda lukštentis eilėraštis. Juos poetas rašo labai retai – parašo po keletą per metus.
Paklaustas apie anglizmo grėsmę, T. Venclova tikino manąs, kad lietuvių kalba yra pakankamai stipri ir jos greitai nepražudysi.
Įdomiausias pašnekovas – J.Brodskis
DELFI skaitytojų paklaustas, ar poetas ir alkoholis neatskiriami, T. Venclova prisipažino jaunystėje pats nemažai išgerdavęs, tačiau sakė dabar išgeriantis daug mažiau. Anot jo, „buvo poetų-alkoholikų, buvo ir negeriančių, bendros taisyklės čia nėra“.
Daliai Lietuvos intelektualų, jo nuomone, šiandien labiausiai trūksta plataus, atviro neprovincialaus požiūrio.
Įdomiausiu gyvenimo pašnekovu T. Venclova įvardijo poetą Josifą Brodskį: „jis buvo nepaprastai sąmojingas, nors ir kiek arogantiškas“. Čia pat jis antrino, jog įdomiausią pašnekovą išrinkti sunku: profesorius pažinojo ir rašytojus Česlovą Milošą, Susan Sontag, ir daugelį kitų. Iš ne rašytojų T. Venclova sakė labai vertinantis mokslininką, disidentą Andrejų Sacharovą, nors jį matė labai trumpai.
Emigrantų nesmerkia
Pats būdamas emigrantas, nors ir ne šiandieninis, T. Venclova sakė neturįs moralinės teisės smerkti emigrantų. „Manau, kad žmogus turi teisę gyventi ten, kur pats nori. Emigracija nebūtinai reiškia atitrūkimą nuo Lietuvos. Jei žmogus atitrūksta, tai sunku vertinti teigiamai, bet daugelis mano pažįstamų naujųjų emigrantų palaiko su Lietuva gyvą ryšį. Šiais laikais pati emigracijos sąvoka nebetenka prasmės, tiesiog yra lietuviai, gyvenantys kitose pasaulio šalyse ir bet kada galintys grįžti“, - aiškino profesorius.
Jo manymu, Lietuva per pastaruosius metus pasiekė didesnių laimėjimų negu per visą savo istoriją: galutinai įėjo į Europą, gali mažiau negu anksčiau bijoti išorinių pavojų, pagaliau, praturtėjo Lietuvos žmonės, nors ir ne visi.
Tačiau, anot jo, emigracija yra didesnė negu norėtųsi. „Bet čia šiandien nematau katastrofos. Tokios tautos kaip airiai arba žydai turi didesnę emigraciją negu jų gyventojų skaičius tėvynėje, bet, kaip žinome, ir Airija, ir Izraelis klesti“, - sakė poetas.
Visgi jis teigė tikįs Lietuva ir manąs, kad šalis tikrai išliks: „Juo labiau, kad ji yra patyrusi didesnių pavojų negu šiandien“. Pertvarkas Lietuvoje, T. Venclovos manymu, reikia pradėti nuo švietimo. Lietuvoje švietimo srityje, pasak jo, tikrai daug ko trūksta. Pastarojo laikotarpio neapykantos kitataučiams apraiškas Lietuvoje jis laiko tamsumo ir psichologinių kompleksų pasekme, tačiau tikisi, kad laisvės sąlygomis Lietuva palaipsniui taps šviesesnė.
Jeilio universiteto profesorius apgailestavo, kad humanitariniai mokslai visame pasaulyje yra patekę į krizę. Pasak jo, humanitarinių mokslų padėtis Lietuvoje nelabai skiriasi nuo situacijos JAV. „Bet reikia atsiminti, kad visos krizės yra laikinas reiškinys, nors pagyvenę humanitarai, kaip aš, krizės galo gal ir nesulauks“, - svarstė poetas.
Beje, Jeilio universitete yra tekę dėstyti lietuvių emigrantų palikuonims. Tiesa, Jeilio universitete lietuvių studentų labai ne daug.
Rusijos pavojus perdedamas
Kalbėdamas apie Lietuvos ir Rusijos santykius T. Venclova apgailestavo, kad Rusijos demokratinis sąjūdis nelaimėjo. Visgi T. Venclova mano, kad jis ilgainiui laimės. „Kol Rusijoje nėra demokratijos, ji kelia tam tikrą pavojų savo kaimynams, nors mes linkę tą pavojų gerokai perdėti. Manau, pasaulyje šiuo metu yra pavojingesnių jėgų negu Rusija - pavojingesnių taip pat ir Lietuvai. Prie jų priskirčiau islamo ekstremizmą“, - sakė poetas.
T. Venclovos manymu, artimiausiu laikotarpiu bendradarbiavimas su JAV Lietuvai gali būti svarbesnis nei su Europa. „JAV šiuo metu yra stipriausia pasaulio valstybė. Prezidento George‘o Busho politika man nelabai prie širdies, bet tikiuosi, kad bus išrinktas Barackas Obama, už kurį rengiuosi balsuoti“, - DELFI skaitytojams dėstė eseistas.
Tikri namai – Lietuva ir Europa
„Manau, kad tam tikra prasme jau esu grįžęs, nes nuolat dalyvauju spaudoje ir visuomenės gyvenime. Lietuvoje turiu ir butą. Tiesa, kol dėstau Amerikoje, atvykstu į Lietuvą tik porą kartų per metus. Po ketverių metų numatau išeiti į pensiją, tada, be abejo, Lietuvoje lankysiuosi dažniau. Tačiau mano būdas toks, kad iš viso nelabai mėgstu sėdėti vienoje vietoje, taigi dalį gyvenimo praleisiu ir ne Lietuvoje, - kalbėjo poetas, paklaustas, ar kada grįš į Lietuvą.
T. Venclova kasmet stengiasi keliauti po daugelį šalių ir mano esąs vienas iš Lietuvos rekordininkų, jų aplankęs apie 80, dažną jų ir ne po vieną kartą. Pastaraisiais metais dalį vasaros poetas praleidžia Juodkalnijoje, kurioje turi nedidelį vasaros butą. JAV gyvenimo būdas T. Venclovai nėra artimas. „Pavyzdžiui, mane labai slegia, kad JAV nėra architektūros. Dangoraižiai ir vilos - ne ta architektūra, kuri man patinka. Todėl vasaras visada praleidžiu Europoje. Europa, o joje Lietuva, yra tikrieji mano namai“, - sakė T. Venclova. Spaudoje ar viešuose pokalbiuose jis paprastai pabrėžia esąs lietuvis.
„Meilė - labai plati sąvoka. Yra meilė moteriai (arba moters - vyrui), yra meilė vaikams, šeimai, tėvynei, menui, ir t.t. Be visų šitų meilių pasaulis sugriūtų. Gyvenimo pabaigoje man pasisekė, nes turiu tikrai mylimą moterį ir sėkmingą šeimą. Galima klausti, ar tai padeda dirbti. Man tikrai padeda ir net labai“, - kalbėjo T. Venclova, paklaustas apie meilę.
Paklaustas apie homoseksualus, T. Venclova citavo savo pažįstamą publicistą, leidėją Adamą Michniką: „Aš nieko prieš juos neturiu, bet jų nesuprantu. Užtat labai gerai suprantu lesbietes, nes irgi myliu moteris".
Paprašytas DELFI skaitytojams padovanoti naują eilėraštį, T. Venclova patarė atsiversti šių metų „Poezijos pavasarį" ir ten perskaityti eilėraštį „Tvarkaraščiai lapkričio devintąją".