Sporto rūmams - nacionalinio svarbos objekto statusas

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai turi tapti nacionalinės svarbos objektu. Tam pritaręs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Kultūros pakomitetis trečiadienį nusprendė kreiptis į Vyriausybę. Šią idėją iškėlė Kultūros ministerija ir rūmų savininkai – Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Galutinį žodį, ar rūmai taps nacionalinės svarbos objektu, tars Vyriausybė.

„Manau, kad taip ir turėtų būti – rūmai yra susiję ir su Sąjūdžio, ir su architektūros istorija. Tai turbūt vienas ir vienintelis Rytų Europoje tokių konstrukcijų pastatas“, - DELFI sakė komiteto narė liberalė Dalia Teišerskytė.

Pasak jos, šiuo metu reikia atlikti tyrimus ir ištirti prieš rūmus buvusių žydų kapinių ribas. D. Teišerskytė aiškino, kad į kairę pusę nuo rūmų, nesudarkant aplinkos ir konstrukcijų, ketinama pratęsti statybas.

Restauruotuose rūmuose numatoma įrengti konferencijų sales, koncertų salę, atskirų nedidelių salių įvairiems posėdžiams. Numatoma, kad 2013 m. rūmuose bus posėdžiaujama Lietuvai pradėjus pirmininkavimą ES.

Tikimasi, kad rūmus paskelbus nacionalinės svarbos objektu, bus galima gauti ES struktūrinių fondų paramą. D. Teišerskytės teigimu, projektas kainuotų apie pusę milijardo litų.

„Negalima teigti, kad viskas, kas padaryta sovietiniais laikais, buvo ypatingai blogai. Juk yra ir Nasvyčių pastatų, kuriuos garbiname ir kuriuos lankome, kabiname jiems už tai medalius ar ordinus. Talentas yra talentas – ar tarybiname laikotarpyje, ar pirmykščiame bendruomeniniame. Vis tiek yra žmonių, kurie padaro išskirtinius dalykus, tą reikia gerbti ir negalima aklai visko griauti neturint kuo pakeisti“, - įsitikinusi D. Teišerskytė.

Kaip yra rašiusi „Vilniaus diena“, didžiausi Lietuvoje koncertų ir sporto rūmai pastatyti 1965–1971 m. pagal architektų Eduardo Chlomausko, Jono Kriukelio, Zigmanto Liandzbergio, inžinierių Henriko Karvelio, Algimanto Katiliaus ir Sofijos Kovarskajos projektą. 1973 m. šių rūmų kūrėjams skirta Valstybinė premija, o originali vantinė stogo konstrukcija, lėmusi pastato formą, pripažinta išradimu. Šis 14,7 tūkst. kv. m ploto pastatas įtrauktas į Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadą kaip vienas reikšmingiausių Vilniaus statinių, atspindintis XX a. pabaigos architektūros bruožus. Pastato konstrukcijos – monolitinio ir surenkamojo gelžbetonio.

Rūmų eksterjeras rodo funkcinę paskirtį ir konstrukcinę sandarą, pastato sklypas terasomis žemėja upės link. Terasos vertingos kaip viena svarbiausių Neries ir Vilnios slėnių, piliakalnių, pilių teritorijos ir senamiesčio apžvalgos aikštelių. 1988 m. spalio 22–23 d. Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įvyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas.

1991 m. sausio 14–16 d. visuomenė atsisveikino su pastate pašarvotais Lietuvos laisvės kovotojais, žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto, o tų pačių metų rugpjūtį – su Lietuvos pareigūnais, nužudytais Medininkų pasienio poste.