Ilgą laiką Panevėžys buvo vadinamas komisų miestu, vėliau – Čikaga, dabar galima drąsiai tvirtinti, kad jis tapo Lietuvos prekybos centrų sostine. Jei bus patenkintos visų miestiečių ir kai kurių įmonių užgaidos, Panevėžys galės drąsiai pretenduoti į bažnyčių miesto statusą. Praėjusią savaitę vykusiame Rožyno bendruomenių asociacijos pristatyme nuspręsta kreiptis į Panevėžio vyskupijos vyskupą Joną Kaunecką, kad kol kas „Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“ priklausančiame sandėlyje būtų steigiami maldos namai. Viliamasi, kad pinigėlių sukrapštys vyskupija.
Beje, jau anksčiau miesto valdžia buvo leidusi dar vieną bažnyčią statyti Kniaudiškių mikrorajone, neatsisakyta idėjos miesto kultūros ir poilsio parke religinėms bendruomenėms statyti Santarvės namus.
Suinteresuotųjų netrūksta
Rožyno bendruomenių asociacijos pirmininkė Roma Šerplienė patvirtino, kad maldos namų steigimu suinteresuoti laidojimo paslaugas teikianti įmonė „Ramybės takas“ bei „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“. Tam pritaria ir siauruko valdytoja Apskrities viršininko administracija, kuriai vadovauja tame pačiame Rožyne gyvenanti apskrities viršininkė Gema Umbrasienė.
Idėjos nesipurto ir nuolat šiame mikrorajone rinkimus laimintys konservatoriai miesto meras Vitas Matuzas ir parlamentaras Julius Dautartas. Prieš rinkimus tai itin aktualu, nes bent ponui Juliui gyvenimas sostinėje, atrodo, patiko ir jis pasirengęs įsitvirtinti gimtinėje, mat seimūno gimtinė ir yra Vilnius.
Geležinkeliui pastato nebereikia
„Yra nenaudojamas pastatas, kuris nėra architektūrinis paveldas, – sakė R. Šerplienė. – Tai siaurajam geležinkeliui priklausantis nenaudojamas sandėlis, langai išdaužyti“. Pasiteiravus, ar mikrorajono gyventojams reikalingi dar vieni maldos namai, nes jie turi neblogą susisiekimą su centru, kur yra kelios bažnyčios, R. Šerplienė sakė daug metų gyvenanti Rožyne, o jo gyventojai seniai puoselėja viltį savo kvartale turėti bažnyčią. Anot jos, kodėl nepasinaudojus galimybe, jei atsiranda tuščias nenaudojamas pastatas. Asociacijos pirmininkė kaip privalumą naujosios bažnyčios vietai minėjo šalia esančius laidojimo namus ir „Aukštaitijos siaurąjį geležinkelį“.
Pasiteiravus, kiek kainuotų bažnyčios ar bent maldos namų buvusiame sandėlyje įrengimas, R. Šerplienė sakė nenorinti spėlioti. Anot jos, to reikėtų klausti „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovo Gintaro Kerbedžio arba Panevėžio vyskupijos. Be to, galima rengti projektą Europos Sąjungos paramai gauti.
R. Šerplienė akcentavo, kad asociacija pinigų neturi, tačiau spėjo, kad dėl kilnaus tikslo tam tikras pinigų sumas galėtų paaukoti norintieji, kad į rėmėjų sąrašus būtų įrašyti bendruomenės nariai.
Panevėžiui – daugiau bažnyčių
G. Kerbedis patikino, kad bažnyčios ar maldos namų steigimu suinteresuota visai ne įstaiga, o Panevėžio vyskupijos kurija. Anot jo, vyskupijai priklauso 200 bažnyčių, o Panevėžyje yra tik trys parapijos ir keturios bažnyčios. Tai, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, yra labai mažai.
G. Kerbedis tvirtino, kad gyventojai su prašymu jau kreipėsi į vyskupiją ir, anot jo, 200 kvadratinių metrų buvusio šilumos punkto maldos namams pakaktų. Įstaigos vadovas tvirtino nieko neinicijuojantis, nes pastatas yra valstybės, o jį patikėjimo teise valdo Apskrities viršininko administracija. Taigi pastato, kuris nuo 2001 metų yra nenaudojamas, pirkimo ar perdavimo sutartis turėtų tvirtinti Rožyno gyventoja apskrities viršininkė Gema Umbrasienė.
Vyskupija pinigų neduos
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas patvirtino gavęs Rožyno bendruomenės raštą. Apie galimą maldos namų steigimą kalbėjęsis su apskrities viršininke. Anot jo, anksčiau gyventojai vyskupiją atakavo dėl bažnyčios ar maldos namų steigimo „Ramybės take“, tačiau laidojimo rūmai yra privatūs ir šiai minčiai nebuvo pritarta. Vyskupo teigimu, „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ siūlo 200 kvadratinių metrų patalpas, tačiau norint ten ką nors įrengti bendruomenei, derėtų kooperuoti lėšas.
J. Kauneckas neslėpė, kad siūloma vieta bažnyčiai steigti strategiškai yra visiškai nepatraukli, nes netoli yra Šv. Petro ir Povilo bei Marijonų gatvės bažnyčios, be to, šalia – geležinkelis, o tai trukdytų tikintiesiems susikaupti. Anot jo, bažnyčiai, jei ji būtų įrengta, kunigas būtų paskirtas, tačiau lėšų jai įrengti vyskupija neskirs.
Gyventojams bažnyčia nebūtina
Pakalbinti keli Rožyno mikrorajono gyventojai tvirtino nesuprantantys, kam mieste reikalinga nauja bažnyčia. Anot jų, jei maldos namai būtų steigiami arčiau mikrorajono centro ar bet arčiau Smėlynės gatvės, dar būtų suprantama, tačiau ją įkurti prie geležinkelio būtų visiškas absurdas.
Gyventojų teigimu, daugumai gyventojų vis dėlto bus paprasčiau nuvažiuoti į miesto centre esančias gražias, jaukias bažnyčias, o įkurtoji ir liks tuščia. Kalbinti gyventojai spėja, kad veikiausiai „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ kartu su Panevėžio apskrities viršininko administracija nori atsikratyti nereikalingo turto. Žmonių nuomone, bažnyčios steigimu galėtų būti suinteresuota ir laidojimo paslaugas teikianti įmonė „Ramybės takas“.