· 1987-1988 m. Lietuvos būrėsi intelektualų grupelės, diskutavusios ekologijos, istorijos, kultūros klausimais; spaudoje – laikraštyje „Gimtasis kraštas“, „Kultūros barai“ spausdinamos šių diskusijų apžvalgos;
· 1987 m. vasarą surengiamas Roko maršas per Lietuvą;
· 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvyko LLL organizuotas mitingas, kuriame buvo pasmerktas Molotovo – Ribentropo paktas, mitinge dalyvavo apie 1 tūkst. žmonių;
· 1987 m. lapkričio mėn. mirė LKP CK pirmasis sekretorius Petras Griškevičius, jo vieton paskirtas Rimgaudas Songaila;
· 1988 m. vasario 16 d. sovietų valdžia ir LKP surengė propagandinę ir administracinę akciją prieš Nepriklausomybės 70-mečio šventimą;
· 1988 m. balandžio 13 d. Estijoje įkurtas Liaudies frontas;
· 1988 m. balandžio 20 d. Dailininkų sąjungoje vykusioje diskusijoje Arvydas Juozaitis skaitė pranešimą, kuriame ragino pradėti siekti Lietuvos suvereniteto;
· 1988 m. gegužės 27 d. į Vilnių atvyko Estijos liaudies fronto atstovai, kurie ragino įkurti panašią organizaciją Lietuvoje;
· 1988 m. gegužės 29 d. Vatikanas paskyrė Vincentą Sladkevičių kardinolu;
· 1988 m. birželio 2 d. Mokslininkų rūmuose įvyko diskusija „Ar įveiksime biurokratizmą?“, diskusijos metu kilo iniciatyva įkurti Sąjūdį, tačiau klausimas, norint labiau pasirengti, atidėtas;
· 1988 m. birželio 3 d. Mokslų akademijoje susirinko apie tūkstantis žmonių, diskusija buvo chaotiška – salėje aidėjo šūksniai, švilpimas, dalis žmonių bandė išvengti organizacijos įkūrimo, tačiau vis dėl to buvo išrinkta 35 žmonių iniciatyvinė Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio grupė. Susirinkime nebuvo patvirtinta nei organizacijos programa, nei nuostatai;
· 1988 m. birželio 13 d. Iniciatyvinė grupė pristatė veiklos programą, ėmė leisti nelegalų leidinį „Sąjūdžio žinios“;
· 1988 m. birželio 21 d. Sąjūdis surengė pirmą mitingą prie Aukščiausios Tarybos (AT), jame dalyvavo 500 žmonių;
· 1988 m. birželio 24 d. Katedros aikštėje surengtos SSKP partinės konferencijos delegatų palydėtuvės, susirinko pilna aikštė žmonių, pirmą kartą plevėsavo Trispalvės, sugiedota Tautinė giesmė, o A. Brazauskui įteikti Sąjūdžio reikalavimui SSKP delegatams;
· 1988 m. liepos 9 d. Vingio parke surengtos „delegatų sutiktuvės“ – mitinge dalyvavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, jame A. Brazauskas pažadėjo sustabdyti Ignalinos AE statybą bei legalizuoti Trispalvę;
· 1988 m. liepos 20 d. Sąjūdis pradėjo dviračių žygį bei „Roko maršą“ po Lietuvą, kartu steigėsi iniciatyvinės grupės regionuose;
· 1988 m. rugpjūčio 11 d. į Vilnių atvyko įtakingiausias „perestroikos“ šalininkas ir M. Gorbačiovo sąjungininkas Aleksandras Jakovlevas, kuris Vilniuje prakalbo apie Lietuvos suverenų statusą;
· 1988 m. rugpjūčio 18 d. LTSR AT įteisino lietuvių kalbą kaip valstybinę bei legalizavo Vytį, Gedimino stulpus, Trispalvę bei Tautinę giesmę;
· 1988 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdis surengė mitingą Vingio parke, kuriame buvo paminėtas Molotovo-Ribbentropo paktas, paraleliai Katedros aikštėje LLL surengė bado akciją;
· 1988 m. rugsėjo 3 d. įvyko ekologinė akcija „Apkabinkime Baltija“, joje dalyvavo apie 100 tūkst. lietuvių;
· 1988 m. rugsėjo 17 d. 20 tūkst. žmonių apjuosė Ignalinos AE, taip buvo siekiama sustabdyti 3-ojo bloko statybą;
· 1988 m. rugsėjo 28 d. LLL surengė LKP nesankcionuotą mitingą Katedros aikštėje, jį išvaikė sovietiniai milicininkai ir vidaus kariuomenės daliniai („Bananų balius“), Sąjūdis nuo šio mitingo norėjo atsiriboti;
· 1988 m. rugsėjo 29 d. Sąjūdžio vadovai stengėsi išlaisvinti išvakarėse suimtus LLL aktyvistus, taip pat pirmą kartą dalyvavo mitinge kartu su LLL vadovais;
· 1988 m. spalio 7 d. Gedimino bokšte iškelta Trispalvė, A. Juozaitis Katedros aikštėje vykusiame mitinge pirmą kartą viešai paragino siekti laisvės ir nepriklausomybės;
· 1988 m. spalio 20 d. LKP CK plenume pirmuoju LKP sekretoriumi su Maskvos palaikymu ir Sąjūdžio pritarimu paskirtas A. Brazauskas;
· 1988 m. spalio 22-23 d. įvyko steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas, 180 tūkst. judėjimo narių atstovavo 1127 delegatai. Suvažiavime Nepriklausomybės klausimas nekeltas – Sąjūdis rėmė „Lietuvos suverenumą TSRS tautų šeimoje“. Suvažiavimo metu LKP vadovai paskelbė apie Katedros grąžinimą tikintiesiems – prasidėjo Sąjūdžio ir LKP „medaus mėnuo“;
· 1988 m. lapkričio 4 d. Vilniuje įsteigtas „Socialistinis judėjimas už persitvarkymą Lietuvoje Jedinstvo“;
· 1988 m. lapkričio 16 d. Estija priėmė suvereniteto deklaraciją, Lietuvos TSR AT, nepaisant pažadų estams, analogiško dokumento bei Sąjūdžio siūlytos naujos LTSR Konstitucijos nepatvirtino, Sąjūdis surinko 1,8 mln. parašų prieš SSSR konstitucijos projektą, prasidėjo apie mėnesį trukusi Sąjūdžio konfrontacija su LKP;
· 1988 m. lapkričio 25 d. Sąjūdžio taryba pirmininku išrinko V. Landsbergį, sutarta, kad po 6 mėn. pirmininku taps R. Ozolas;
· 1989 m. sausio mėn. rinkimų į SSSR liaudies deputatus kampanijos metu Sąjūdis deklaravo siekiąs Nepriklausomybės;
· 1989 m. vasario 16 d. pirmą kartą oficialiai minėta Nepriklausomybės diena, Kaune atidengtas Laisvės paminklas;
· 1989 m. vasario 21 d. įvyko LKP CK plenumas, pasmerkęs Sąjūdžio radikalėjimą, uždarytos judėjimo laidos televizijoje;
· 1989 m. kovo 16 d. LTSR Ministrų taryba įregistravo Sąjūdį kaip visuomeninę organizaciją;
· 1989 m. kovo 20 d. įvyko avarija Jonavos „Azoto“ gamykloje;
· 1989 m. kovo 26 d. įvyko pirmi sąlyginai laisvi rinkimai į SSSR liaudies deputatus, Sąjūdis laimėjo 36 mandatus iš 42, dauguma LTSR vadovų pralaimėjo Sąjūdžio kandidatams;
· 1989 m. balandžio 4 d. sovietų kariuomenė išvaikė Gruzijos nepriklausomybės reikalavusi mitingą Tbilisyje, žuvo 16 žmonių;
· 1989 m. balandžio mėn., artėjant pavasariniam šaukimui į sovietinę kariuomenę, sustiprėjo judėjimas prieš tarnybą joje, siekta arba teisės tarnauti Lietuvoje, arba nacionalinių karinių junginių;
· 1989 m. gegužės 13 d. Sąjūdis su Liaudies frontais Estijoje ir Latvijoje sukūrė Baltijos asamblėją;
· 1989 m. gegužės 18 d. įvyko LTSR AT sesija, kurioje priimta deklaracija dėl Lietuvos valstybinio suvereniteto;
· 1989 m. gegužės 25 d. prasidėjo SSSR liaudies deputatų suvažiavimas, kuriame Sąjūdžio deleguoti deputatai (kartu su Latvijos ir Estijos deputatais) aršiai oponavo pagrindinei sovietų deputatų masei;
· 1989 m. birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena - paminėti trėmimai į Sibirą;
· 1989 m. birželio 18 d. įvyko Sąjūdžio Seimo 5-oji sesija, joje galutinai atsisakyta idėjos reformuoti socializmą, kartu sustiprėjo vidiniai nesutarimai; dėl artėjančių rinkimų stiprėjo radikalios LLL bei jaunalietuvių organizacijos, reikalavusios greitos nepriklausomybės ir sovietų kariuomenės išvedimo;
· 1989 m. liepos 13 d. Sąjūdžio delegacija JAV ambasadoriui SSSR pristatė Lietuvos valstybingumo atkūrimo planą; pradėti rinkti parašai dėl sovietų kariuomenės išvedimo per pusantro mėnesio surinkta 1,5 mln. parašų;
· 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvyko Sąjūdžio surengta „Baltijos kelio“ akcija, kurioje pasmerkti slapti Molotovo-Ribbentropo pakto protokolai bei Baltijos šalių okupacija. „Baltijos kelyje“ milijonas trijų šalių gyventojų susikabino rankomis ir sudarė gyvą grandinę nuo Talino iki Vilniaus;
· 1989 m. rugpjūčio 26 d. SSKP CK pasmerkė „nacionalistinę isteriją Pabaltijyje“, įtampa Lietuvoje išaugo;
· 1989 m. rugsėjo 15 d. paskelbta apie lenkų autonomijos LTSR sudėtyje sukūrimą Vilniaus iš Šalčininkų rajonuose; „Jedinstvo“ pabandė organizuoti streikus gamyklose;
· 1989 m. rugsėjo 22 d. įvyko LTSR AT sesija, kurioje nustatyta naujų rinkimų data, priimtas rinkimų įstatymas, ekonominio savarankiškumo deklaracija, tačiau deputatai atsisakė panaikinti LTSR Konstitucijos straipsnį dėl Komunistų partijos valdžios ir užsipuolė Sąjūdį;
· 1989 m. lapkričio 3 d. prasidėjusioje LTSR AT sesijoje buvo priimtas Pilietybės įstatymas, suteikęs teisę į pilietybę visiems Lietuvos gyventojams;
· 1989 m. lapkričio 7 d. Vilniuje vyko Spalio revoliucijos minėjimo mitingas, LLL aktyvistai jame skandavo: „Okupantai, lauk!”;
· 1989 m. lapkričio 9 d. griuvo Berlyno siena;
· 1989 m. lapkričio 27 d. SSSR AT priėmė ekonominio savarankiškumo įstatymą, kuris buvo pavėluota reakciją į Baltijos šalių ekonominio suvereniteto siekį;
· 1989 m. gruodžio 7 d. LTSR AT po ilgų diskusijų ir komunistų oponavimo priimtos konstitucijos pataisos panaikinusios KP monopolį, leista kurti naujoms partijoms;
· 1989 m. gruodžio 19 d. prasidėjusiame LKP suvažiavime po painių intrigų KP skilo į A. Brazausko vadovaujamą „nepriklausomą“ LKP, kuri deklaravo Lietuvos nepriklausomybės siekimą, ir M. Burokevičiaus ir V. Švedo vadovaujamą LKP/SSKP;
· 1989 m. gruodžio 24 d. SSSR liaudies deputatų suvažiavimas remdamasis A. Jakovlevo komisijos išvadomis pripažino Molotovo-Ribbentropo pakto slaptuosius protokolus „teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento“;
· 1990 m. sausio 11 d. į Lietuvą atvyko SSSR ir SSKP vadovas M. Gorbačiovas, turėjęs išsiaiškinti dėl LKP skilimo ir sustabdyti ėjimą Nepriklausomybės link pasiūlant federaciją ir išstojimo iš SSSR mechanizmą; Sąjūdis surengė 300 tūkst. žmonių mitingą Katedros aikštėje;
· 1990 m. vasario 24 d. įvyko pirmi laisvi rinkimai į Lietuvos parlamentą (AT), Sąjūdžio remti kandidatai laimėjo absoliučią daugumą (apie 100 mandatų), LKP/SSKP kandidatai negavo nė vieno mandato;
· 1990 m. kovo 11 d. AT paskelbė atkurianti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.
Parengta pagal „Lietuvos istorija. Sąjūdis: nuo „persitvarkymo“ iki kovo 11-osios“. XII tomas, I dalis. „Baltos lankos“