„Dauguma, maždaug kas ketvirtas Lietuvos gyventojas, stengiasi vieną ar kelis kartus ištrūkti į pajūrį. Antroje vietoje išlieka atostogavimas sode, sodyboje. Taip daro maždaug kas penktas Lietuvos gyventojas.

15 proc. respondentų teigia, kad jie atostogaus namuose. Taip pat daugėja lietuvių, atrandančių aktyvų poilsį Lietuvos gamtoje. Na, o į užsienį ketina išvykti arba buvo apie 10 proc. šalies gyventojų“, – sako I. Zokas.

Anot I. Zoko, pastebima tendencija, kad vis daugiau žmonių pailsi per ilguosius savaitgalius ir vasarą neketina atostogauti.

Dar vienas rūpestis planuojant atostogas – pinigai. Pasak ekspertų, atostogoms turėtų užtekti tų pinigų, kuriuos žmonės gauna kaip atostoginius.

„Atostogas reikia planuoti iš anksto, kad turėdami daugiau laiko, turėtume ir daugiau galimybių. Dažniausiai kiek turime pinigų, už tiek ir renkamės galimybę pailsėti. Tačiau atostogoms turėtų užtekti vieno mėnesio pajamų“, – sako SEB Vilniaus banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Skaičiuojant atostogoms išleidžiamus pinigus finansų ekspertė siūlo atsižvelgti į kelis kriterijus.

„Reiktų įvertinti, jeigu atostogos yra tolimesniuose kraštuose, nukeliavimo ir apgyvendinimo išlaidas. Na ir trečia grupė, kuri neretai yra pamirštama, tai pinigai, kuriuos išleidžiame atostogaudami, pramogaudami ir panašiai. Jeigu esame neapsibrėžę, kiek tam išskirsime pinigų, tada atsiranda didesnė grėsmė viršyti savo galimybes“, – teigia J. Varanauskienė.

Šeimos finansų ekspertės tikinimu, ilgieji savaitgaliai taupyti pinigų taip pat nepadeda.

„Ilgieji savaitgaliai sukelia grėsmę, kad atostogoms per metus išleisti galime šiek tiek daugiau negu planavome. Taip atsitinka todėl, kad per ilguosius savaitgalius suplanuotos atostogos būna nelabai brangios, bet kai tų savaitgalių turime keletą, nesunku išsibarstyti taip, kad paskui gali tekti misti košėmis“, – sako J. Varanauskienė.

Tuo tarpu psichologė Roma Jusienė planuojantiems atostogas pataria galvoti apie savo poreikius.

„Žmonėms svarbus vienos veiklos pakeitimas kita veikla. Atostogos irgi yra veikla, bet kitokia negu žmogus įpratęs daryti kasdien. Jei jo darbas sėdimas, ramus, tai atostogų metu jis tikriausiai norės judėti, galbūt būti daugiau tarp žmonių, ir atvirkščiai, žmogus, kuris nuolat būna tarp žmonių, galbūt atostogų metu norės rinktis nuošalią vietą“, – tikina R. Jusienė.

Pasak psichologės, jei interesai šeimoje skiriasi, pravarčiau būtų rasti kompromisą nei atostogauti atskirai.

„Ko gero, visada galima rasti kompromisą. Net ir atostogaujant toje pačioje vietoje galima suderinti keletą skirtingų interesų. Kitas variantas – pačias atostogas dalinti ir kelias dienas leisti vienaip, kelias dienas – kitaip.

Atostogos nėra tokios svarbios, kai mes išmokstame kasdienybėje derinti poilsį su darbu. Kai kuriems žmonėms ir nereikia tiek daug atostogų, nes jie išmoksta saikingai dirbti ir saikingai ilsėtis“, – teigia R. Jusienė.

Specialistų teigimu, atostogauti mažiausiai reikėtų dvi savaites, kad žmogus visiškai atsiribotų nuo rūpesčių.

Parengta pagal „Ryto garsus“