Sąjūdžio suvažiavime – nueitas kelias ir šiandienos aktualijos

Su dainomis ir pakylėta nuotaika, tačiau su nerimu dėl Lietuvos ateities – taip po šventų mišių arkikatedroje ir po iškilmingo atminimo lentos atidengimo į Nacionalinį dramos teatrą rinkosi Lietuvos Sąjūdžio 11-ojo suvažiavimo nariai. Kalbą sakęs Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis kvietė keistis ir imtis darbo, kad „sąžinių tuštėjimo metas“ baigtųsi.

Visuomeninė organizacija, prieš 20 metų – 1988-ųjų birželio 3-ąją – pradėjusi kovą už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, dabar vienija apie 3 tūkst. narių, praneša Lietuvos radijas.

Susirinkusiuosius į suvažiavimą pasveikino kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Tarp garbės svečių – ir generolas Jonas Kronkaitis, Sąjūdžio veteranas Bronius Genzelis, Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius, keli Seimo nariai.

Suvažiavimo dalyviai ne tik prisiminė Sąjūdžio įsikūrimą ir jo nueitą kelią, bet ir aptarė aktualias šių dienų problemas.

Sąjūdžio garbės pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis su ironija ir su nuoskauda apžvelgė Lietuvos nueitą kelią, nepasiektus tikslus, politikų klaidas, nesantaiką tarp žmonių, vertybių nebuvimą.

Gausių plojimų sulaukė profesoriaus mintis, kad geresnis gyvenimas ateis tik tada, kai lietuviai bus geresni, todėl pasiūlė keistis ir imtis darbo, kad „sąžinių tuštėjimo metas“ baigtųsi.

Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas kaip didžiausią šios dienos skaudulį įvardijo infliaciją ir dėl to sunkėjantį žmonių gyvenimą. Kritikos kliuvo teismų sistemai, nuo žmonių nutolusiai valdžiai, švietimo, sveikatos reformoms. O į daugelio klausimą, ar Sąjūdis reikalingas šiandien, atsakė, kad Sąjūdis yra nuolatinis tautos judėjimas.

Suvažiavimo dalyviai taip pat svarstys rezoliuciją dėl politinės ir ekonominės situacijos šalyje, kritikos sulaukusios žemės reformos, teismų sistemos reorganizavimo, Lietuvos istorijos faktų iškraipymo ir kitų aktualių klausimų.

Suvažiavimas baigsis M. Katiliškio spektakliu „Paskendusi vasara“.

Lietuvos Sąjūdžio įsikūrimo data laikoma 1988-ųjų birželio 3 d., kuomet Vilniaus mokslų akademijos salėje susirinkę 500 mokslininkų, intelektualų ir visuomenės veikėjų išrinko 35 žmonių iniciatyvinę grupę.

Steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas įvyko tų pačių spalio pabaigoje.

Iš pradžių Sąjūdis deklaravo kultūrinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankiškumo siekius.

Vėliau užėmė savarankišką politinę poziciją ir 1989-ųjų vasario 16-ąją viešai deklaravo, kad judėjimo pagrindinis siekis yra nepriklausomos Lietuvos atkūrimas.

Būtent Sąjūdžio deputatų balsai Aukščiausioje Taryboje nulėmė Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto priėmimą 1990-ųjų kovo 11-ąją.