Sakoma, kad lobizmas kaip veikla žmonijos istorijoje žinomas nuo tada, kai atsirado valdžia. Daugelyje šalių lobistinė veikla griežtai reglamentuojama. Pavyzdžiui, Briuselyje dirba apie 15 tūkst. lobistų. Lietuvoje savo veiklą įregistravo tik 19 lobistų. Tiek mažai! Ir jie tikrai nepelnytai patiria visuomenės priekaištus, kad lobizmas yra labai blogas reiškinys valdant valstybę. Kaipgi taip – atvirai pasakyti, kad nori daryti įtaką politikams. Negerai, kažkaip neįprasta.
Įprasta, kai įtaką darai prie keturių akių. Atsineši vokelį, kažkur pavaišini, kai ką pažadi. Juk Seimo nariai irgi žmonės, jie irgi nori gražiai ir jaukiai gyventi. Taigi ranka ranką tepa – jis pažada „stumtelėti“ tavo pasiūlytus įstatymo papildymus, o tu per savo užsakovus pažadi politikui už simbolinį mokestį suremontuoti jo namus ar suręsti pirtelę paežerėje. Taip ir gyvename draugiškai.
Su korupcijos apraiškomis kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius iš karto suprato „Valstiečių laikraščio“ klausimo „Kodėl Lietuvoje tiek mažai lobistų?“ potekstę.
„Turtingų kompanijų advokatai dažniausiai atlieka ir lobistinę veiklą. Tiesiog jie eina į Seimą ir tariasi. Tačiau dažnai daroma dar paprasčiau. Suprantamiausias pavyzdys – LEO LT projektas. Besikalbant su vienu iš VP grupės akcininkų, Ž.Marcinkevičiumi man kilo abejonių, ar jis neužsiima nelegaliu lobizmu. Pagal Lobistinės veiklos įstatymą, jeigu asmuo pats siekia susitikti su politikais ir jiems įrodinėja savo kompanijos privalumus, toks veikėjas turi registruotis lobistu, mokėti mokesčius, atlikti kitas lobistui privalomas procedūras. Tokių abejonių nekyla tada, kai patys politikai pasikviečia kokius nors asmenis“, - sako R.Juozapavičius.
Koją kiša korupcinė sistema
Pasak R.Juozapavičiaus, visuomenė turi žinoti, kas sudaro interesų grupę ir ko ji siekia. O dabar vyrauja netvarka, nes kas netingi, tas alkūnėmis braunasi prie pažįstamų politikų.
„Kai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariai kalbasi su įtariamaisiais dėl lobistinės veiklos, šie net nesipriešina, sako: „Bauskite greičiau, negaiškime laiko. Jie sutinka sumokėti baudą ir dirba toliau, tik gal atsargiau. Naujasis įstatymo projektas irgi padėties iš karto nepakeis, bet jis būtų tarsi atrama keičiant šią padėtį“, - sako R.Juozapavičius.
Tačiau naujasis Lobistinės veiklos įstatymo projektas Seime užsigulėjo nuo 2006-ųjų. Kokios priežastys?
Pasak Nacionalinės lobistų asociacijos prezidento Romo Stumbrio, koją kiša korupcinė sistema. Įpratusieji duoti į delną nesuinteresuoti keisti dabartinę padėtį. Ir ne tik kyšio davėjai
nesuinteresuoti. Dar labiau šios netvarkos nenori keisti gaunantieji kyšius, t. y. politikai. Legalūs lobistai dirba skaidriai, jie deklaruoja savo veiklą, nurodo, kas siekia pakeisti įstatymus, dėl kokių priežasčių, kiek tam skiriama lėšų ir kaip jos išleidžiamos.
„Legalūs lobistai netarpininkauja sudarant kokius nors juodus sandėrius. Atvirkščiai - mes patys raginame, kad politikai užkirstų galimybes veikti nelegaliems lobistams. Deja, mums nepavyksta to pasiekti. Žinome kai kurių Seimo bei Vyriausybės narių suinteresuotumą nieko nekeisti“, - sako R.Stumbrys.
Įstatymais parsidavimo nesureguliuosi
Kai kurios interesų grupės ar fiziniai asmenys savo tikslų siekia aplinkiniais keliais - naudoja visuomenines organizacijas ar vadinamąsias asocijuotas struktūras. Pasak R.Stumbrio, pagal įstatymus nevyriausybinės pelno nesiekiančios organizacijos lyg ir neužsiima lobizmu, tačiau iš tikrųjų tai daro, bet įrodyti labai sunku.
Naujasis įstatymo projektas kaip tik reglamentuotų tokią veiklą.
Anot Seimo nario Jurgio Razmos, visuomeninėms organizacijoms reikėtų atsakingiau ginti kieno nors interesus: „Gal tokioms organizacijoms nereikėtų registruotis lobistais, tačiau deklaruoti lobistinę veiklą jos privalėtų“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas tikina, kad pramonininkų organizacijos veikla yra skaidri.
„Visi mūsų raštai, skiriami Prezidentui, Seimui ar Vyriausybei, yra pateikiami viešai. Be to, jų kopijas išsiunčiame VTEK, nors to daryti neprivalome. Kita vertus, jeigu vienas žmogus sau leidžia kitą papirkti ir jei kitas sau leidžia parsiduoti, tai yra jų moralės klausimai ir net griežčiausiais įstatymais tokių veiksmų nesureguliuosi “, - sako M.Aleliūnas.
Mažos šalies subtilybės
Gal reikėtų reikalauti, kad apie lobistinius santykius deklaruotų abi pusės – ir lobistine veikla užsiimantieji, ir rengiantys teisės aktus politikai. Ar įmanoma iš Seimo narių pareikalauti, kad jie deklaruotų tokius santykius?
Seimo narys Jurgis Razma sako, kad mažoje šalyje politikams sunkiau sekasi pasiekti, kad jiems nebūtų daroma įtakos: „Vieni kitus pažįsta, sunku tikėtis, kad visi kruopščiai deklaruotų lobistinius santykius. Kartais net sunku sau nustatyti – kalbiesi su pažįstamu žmogumi ir bekalbant prasiskverbia kokios nors iniciatyvos dėl teisės aktų“.
Pasak Seimo nario Algimanto Matulevičiaus, Lobistinės veiklos įstatymas neturėtų užkliūti, bet jo efektyvumą jis vertina pesimistiškai.
„Lietuva pasirinko viduriuką tarp JAV ir Europos lobizmo sistemų. Mano manymu, šis įstatymas problemos neišspręs. Aš turiu savo nuomonę apie valstybės reikalų tvarkymą, ir daug platesnę nei numatoma šiame įstatyme. Manau, šis įstatymas tik paukščiukui padėti, ne daugiau“, - sako A.Matulevičius.
Štai tau boba ir devintinės! Taip kalba Seimo narys, kuris Seimui pateikė Lobistinės veiklos įstatymo projektą.
Slapti Seimo narių susitikimai
Seimo nariai neslepia, kad labai dažnai tenka diskutuoti su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis dėl kokių nors teisės aktų priėmimo. Pasak R.Stumbrio, apie tokius susitikimus Seimo nariai savo interneto svetainėse privalėtų informuoti visuomenę. Tačiau taip nesielgiama ir niekas, išskyrus Seimo narius ir interesų grupes, nežino, apie ką jie kalbėjosi ir kokios interesų grupės ko siekia. Iniciatyvos judinti šią problemą atsiranda tik kilus kokiam nors skandalui. Tik tada, kai koks nors politikas pasielgia labai įžūliai, kai visuomenė pasipiktina, tik tada pakalbama, kad nelegalųjį lobizmą reikėtų pažaboti.
„Iš tikrųjų tarp Seimo narių ir interesų grupių nuolat kyla niekaip nedeklaruojamų ir visuomenei nežinomų santykių, o gal ir sandėrių“, - sako R. Stumbrys.
Pasak R.Juozapavičiaus, Seimo nariai galėtų pranešti apie visus savo susitikimus. Tačiau ką daryti su visais valstybės tarnautojais ir pareigūnais? Ar ir jiems užkrausime šią naštą? Susitikimų daug. Ar tai būtų teisingiausias sprendimas?
Lobistai Briuselyje
Briuselyje veikia apie 15 tūkstančių legalių lobistų. Tačiau, pasak R.Stumbrio, lietuvių tarp jų nesutiksite. Kol kas nėra tokio poreikio.
Europos Parlamente legalų lobistą pažinsite iš mėlynos spalvos kortelės. Jie registruojasi, privalo nurodyti, kieno interesus ketina ginti.
Profesionalūs lobistai Briuselyje yra vertinami. Neoficialiais duomenimis, profesionalus lobistas gali per metus uždirbti kelis milijonus eurų. Už valandą trunkančią lobisto konsultaciją tenka sumokėti nuo 100 iki 600 eurų.
Pinigai dideli. Gal todėl Europos parlamento nariai pradėjo svarstyti, ar lobistai nepraranda saiko. Praėjusią savaitę Europos parlamento nariai pritarė Europos Komisijos sprendimui įpareigoti registruotas interesų grupes teikti finansinius duomenis apie veiklą, siejamą su lobizmu.