Ginklų fondas praėjusių metų lapkritį nesutiko, kad būtų išduotas leidimas išvežti iš Lietuvos teritorijos į Lenkiją minėtus ginklus, kurie galimai į Lietuvą buvo įvežti nelegaliai, t.y. neturint atitinkamos A kategorijos licencijos.

Ginklų fondas šių metų vasarį yra kreipęsis į Generalinę prokuratūrą dėl galimų pažeidimų ir nusikalstamų veikų įvežant minėtą ginkluotę iš Rusijos.

Tačiau Generalinė prokuratūra po atlikto patikrinimo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydama, kad pagal iš Ūkio ministerijos informaciją, „Aviabaltika“ turėjo išduotas importo ir eksporto licencijas.

Šiais įtarimų sukėlusiais ginklų prekybos viražais susidomėjo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), išsiuntęs paklausimus visoms atsakingoms institucijoms, kurių atsakymų iki šiol tebelaukia.

Pasak NSGK pirmininko Algimanto Matulevičiaus, minėta informacija komitetui tapo žinoma svarstant praėjusių metų Ginklų fondo ataskaitą.

„Nutarėme, kad turime susirinkti informaciją iš įvairų žinybų ir tada vėl grįšime prie šio klausimo“, - DELFI teigė A. Matulevičius.

Ginklai keliavo į Iraką

Kaip nurodoma Ginklų fondo pateiktoje informacijoje Seimo NSGK, praėjusių metų lapkričio 27 d. iš Ūkio ministerijos buvo gautas „Aviabaltikos“ prašymas išvežti Irako Gynybos ministerijai skirtus sraigtasparnius ir raketų paleidimo įrenginius į Lenkiją bendrovei BUMAR.

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, visi karinių raketų paleidimo įtaisai yra priskirti A kategorijos, t.y. ypač pavojingiems, ginklams.

„Prašymo pateikimo metu dėl sraigtasparnių ir raketų paleidimo įtaisų išvežimo iš Lietuvos teritorijos „Aviabaltika“ neturėjo teisės gaminti ar remontuoti ginklų, todėl neturėjo teisės turėti raketų paleidimo įtaisų, jų remontuoti ir montuoti į sraigtasparnius“, - teigiama Ginklų fondo rašte.

Be to, nurodoma, kad Ginklų fondas dar praėjusių metų lapkričio 30 d. pateikė Ūkio ministerijai informaciją „dėl galimų teisės aktų pažeidimo“ ir nesutiko, kad būtų išduotas leidimas išvežti ginklus.

Šių metų vasario 4 d. Ginklų fondas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą „dėl galimų pažeidimų ir nusikalstamų veikų įvežant ginklus iš Rusijos“.

„UAB „A/K Aviabaltika“, neturėdama licencijos, leidžiančios verstis A kategorijos ginklų gamyba, neturėjo teisės įsigyti ir raketų paleidimo įtaisų, jų remontuoti, nes pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (..) ši veikla yra licencijuojama. Pagal gautą prašymą iš Ūkio ministerijos (prašant leisti išvežti ginklus – DELFI) buvo galima daryti prielaidą, kad UAB „A/K Aviabaltika“ jau turi minėtus ginklus, tuo pažeisdama įstatymą“, - rašoma Ginklų fondo praėjusią savaitę NSGK atsiųstame rašte.

Raketų paleidimo įtaisai įvežti kaip „daugiafunkciniai blokai“

Raketų paleidimo įrenginius iš Rusijos į Lietuvos teritoriją „Aviabaltika“ įvežė pagal išduotą importo licenciją, nes importo prašyme jie buvo įvardinti kaip daugiafunkciniai blokai, nenurodant, kad minėti „blokai“ yra ne kas kita, o raketų paleidimo įtaisai.

Tai, kas iš tiesų slypi po užrašu „daugiafunkciniai blokai“, padėjo atskleisti muitinės pareigūnų kruopštumas, nes įvežus įrangą į Lietuvos teritoriją, muitinės pareigūnai dokumentuose užpildė visą gamyklos pateiktą informaciją ir paaiškėjo, kad tai – raketų paleidimo įtaisai, priskiriami A kategorijai.

Ginklų fondas tik šių metų vasario 5 d. gavo „Aviabaltikos“ prašymą dėl licencijos išdavimo A kategorijos ginklų gamybai.

Prokuratūra atsisakė tirti

Ginklų fondo prašymai ištirti minėtą situaciją, adresuoti teisėsaugos institucijoms bei specialiosioms tarnyboms, jokių rezultatų nedavė.

Generalinė prokuratūra šių metų kovą atsakė lakonišku raštu: įvertinus surinktą medžiagą dėl „Aviabaltikos“ veiklos teisėtumo importuojant ir eksportuojant karinių raketų paleidimo įtaisus, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Tokio sprendimo motyvas buvo nurodytas taip pat lakoniškai – tyrimo atsisakyta nenustačius, kad padarytos Baudžiamajame kodekse atitinkamuose straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, t.y. nenustačius, kad ginklai gabenti ar gaminti be leidimų.

Seimo NSGK šią savaitę atsiųstame Generalinės prokuratūros rašte nurodoma, kad toks ankstesnis prokuratūros sprendimas grindžiamas tuo, kad „Aviabaltika“ „įveždama, sumontuodama daugiafunkcinius blokus, kaip aviacinės sistemos sudedančiąsias dalis, ant kovinių sraigtasparnių ir vėliau šias strategines prekes reeksportuodama per Lietuvos valstybės sieną, turėjo Ūkio ministerijos nustatyta tvarka išduotas individualias importo ir eksporto licencijas“.

Beje, šiame prokuratūros atsakyme taip pat vengiama konkretaus įvardijimo, kuris yra nurodomas Muitinės dokumentuose, kad daugiafunkciniai blokai – raketų paleidimo įrenginiai.

Be to, prokuratūros atsakyme nenurodoma, kokios kategorijos ginklų gabenimui buvo išduotos licencijos „Aviabaltikai“.

VSD ir STT neužkliuvo „Aviabaltikos“ noras gaminti pavojingus ginklus

Šių metų vasarį, gavęs „Aviabaltikos“ prašymą išduoti licenciją A. kategorijos ginklų gamybai ir atsižvelgdamas, kad bendrovė siekia užsiimti ypač pavojingų ginklų gamyba, Ginklų fondas šių metų vasarį kreipėsi ir į Valstybės saugumo departamentą (VSD).

VSD atsakė, kad pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, numatančią licencijavimo taisykles, departamentas „neįgaliotas“ pateikti prašomos informacijos.

Panašiai yra atsakiusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), nurodydama, kad nustatyta formali tvarka nenumato, kad dėl licencijų išdavimo Ginklų fondas turi kreiptis į STT.

Galiausiai, atsižvelgdamas į minėtus oficialių institucijų atsakymus, Ginklų fondas išdavė „Aviabaltikai“ A kategorijos - ypač pavojingų ginklų gamybos licenciją.

“Aviabaltikos“ vadovas V. Brazaitis: licencija nieko dėta

Bendrovės „Aviabaltika“, kurio pagrindinė akcininkė J. Borisovo žmona Irina Borisova, generalinis direktorius Viktoras Brazaitis DELFI penktadienį teigė nenorįs išsamiau komentuoti minėtos istorijos detalių, nes „šiuo metu jau viskas yra išspręsta“.

„Aviabaltikos“ vadovas pirmiausia replikavo, kad „nėra gražu“, kai tokia informacija galimai iš oficialių institucijų nuteka žiniasklaidai.

„Paseno labai informacija. Jei jūs kreiptumėtės bent prieš pusę metų, prieš penkis mėnesius, aš duočiau savo versiją. O dabar jau viskas išspręsta, viskas išsisprendė, viskas yra gerai. (...) Gerai, kad visą komisija, Ginklų fondas pritarė tam veiksmui (ginklų išvežimui – DELFI)“, - teigė V. Brazaitis.

Paklaustas, ar praėjusių metų lapkritį, kuomet „Aviabaltika“ jau prašė leisti išvežti iš Lietuvos raketų paleidimo įrenginius, bendrovė turėjo tam reikalingą licenciją, V. Brazaitis nesileido į išsamesnes detales: „Čia suprantate kaip... Čia licencija niekuo dėta. Čia reikia žiūrėti visą juridinę pusę, jau čia tikrai ne telefoninis pokalbis“.

Pasiteiravus, ar sutiktų išsamiau pasikalbėti ne telefonu, V. Brazaitis teigė, jog toks pokalbis neturėtų prasmės.

„Dabar kalbėti jau nėra prasmės. Viskas yra išspręsta. Aš giliai gerbiu ir Ginklų fondo, ir Ūkio ministerijos sprendimą, ir mūsų poziciją, kuri paremta Lietuvos įstatymais. Čia paprasčiausia buvo Lietuvos norminių aktų ir įstatymų traktavimas. Bet galų gale mes priėmėme bendrą sprendimą, čia viskas gražu ir švaru ir reikia tik pagirti Lietuvos institucijas, kad griežtai laikomasi Lietuvos įstatymų“, - sakė V. Brazaitis.

Anksčiau mezgė ryšius su S. Husseino vadovautu Iraku ir Sudanu

Iš Lietuvos bandyto išsiųsti J. Borisovo bendrovė „Aviabaltika“ jau yra pagarsėjusi prieštaringa veikla ir anksčiau buvo akylai stebima Lietuvos spectarnybų.

2001-aisiais „Aviabaltika“ paprašė Ūkio ministerijos leidimo eksportuoti sraigtasparnį „Mi-8T", tačiau vėliau savo prašymą atsiėmė ir pasinaudojo teise jį eksportuoti į Sudaną be licencijos, kaip civilinės paskirties prekę, ir esą pardavė civilinei naftos kompanijai.

2003 metais po parlamentinio tyrimo Seimas pripažino, jog bendrovė nepažeidė tuometinių Lietuvos įstatymų, tačiau toks eksportas prieštaravo ES ir Jungtinių Tautų taikomoms sankcijoms.

Vėliau, atsižvelgiant į komisijos išvadas, įstatymai buvo pataisyti, panaikinant galimybes apeiti tarptautinių institucijų rezoliucijas bei taikomas sankcijas atskiroms šalims.

2003 m. tuometinio VSD vadovo Mečio Laurinkaus pasirašytoje pažymoje nurodoma, kad „nuo 2003 balandžio J. Borisov suaktyvino prekybinius santykius su Sudano Respublika, kuri yra priskiriama šalims, remiančioms tarptautinį terorizmą“. Tąkart buvo pateikta išsami informacija apie „Aviabaltikos“ slapta pasirašytą sutartį su Sudano Gynybos ministerija dėl detalių pardavimo karinės paskirties sraigtasparniams.

2003 m. VSD pažymoje buvo užsimenama ir apie „Aviabaltikos“ atstovų bandymus užmegzti prekybinius ryšius su Iraku, kuriam tuomet dar tebevadovavo prieš kelerius metus myriop nuteistas šios šalies prezidentas Saddamas Husseinas.

Bylinėjasi dėl teisės likti Lietuvoje

Šiuo metu Rusijos pilietis J.Borisovas mūsų šalyje naudojasi laikino gyventojo teisėmis. Jo bėdos Lietuvoje prasidėjo, kai 2004-ųjų pabaigoje, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, neteisėtu buvo pripažintas R. Pakso dekretas dėl pilietybės savo rėmėjui suteikimo.

Nuo to laiko Migracijos departamentas siekia išsiųsti verslininką iš Lietuvos. Vyriausiasis administracinis teismas, nepatenkinęs departamento prašymo, bylą grąžino iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl esą neįvertintų visų aplinkybių. Savo ruožtu J. Borisovas dėl esą pažeidžiamų jo teisių kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Trečiuoju asmeniu šios bylos procesiniuose veiksmuose siekia tapti Rusija.