Žurnalistų paklausti, kiek kainavo tyrimas, autoriai atsisakė įvardinti kainą pareiškę, kad jos nežino bei nurodę kreiptis į užsakovą – Ūkio ministeriją. Čia DELFI taip pat nepavyko gauti informacijos apie užsakyto tyrimo kainą.
„Šį savo darbą, kuriame akcentavome valstybės proveržio kryptis globaliame pasaulyje, dabar perduosime ūkio ministerijai, o ji suformuos ekspertų būrį, kuris turės „pritraukti“ tyrimą prie valstybės praktikos“, - ketvirtadienį teigė tyrimo vadovas VšĮ Strateginių studijų centro direktorius dr. Egidijus Motieka.
„Strategija nesiekia atsakyti į klausimą, kas turėtų būti padaryta apskritai. Tikslas buvo suformuoti loginio mąstymo kryptį. Tai yra raktas sprendimams“, - aiškino tyrimo mokslinis vadovas prof. Arūnas Augustinaitis.
Konstatuodami, kad Lietuvos valstybė šiuo metu yra strateginio mąstymo krizėje, mokslininkai plėtoja valstybės ir visuomenės idėją, skatinančią siekti ne tik valstybės išlikimo, bet ir jos stiprėjimo tarptautinėje aplinkoje.
4 raidos scenarijai
Strategijoje pateikiami keturi Lietuvos raidos scenarijai – nuo blogiausio iki geriausio.
Anot mokslininkų, blogiausia būtų, jeigu šalis „iškristų“ iš globalizacijos tendencijų – vėluotų įsijungti į eurozoną, globalius trasporto srautus, valdžios institucijose klestėtų biurokratizmas ir korupcija.
Ne taip blogai būtų, jeigu Lietuva prisitaikytų prie Europos Sąjungos reikalavimų, įsivestų eurą ir išlaikytų esamą padėtį.
Gerai būtų, jeigu Lietuva „koptų į kalną“ – pasivytų kitas Europos šalis, o kai kurias net aplenktų.
Pats geriausias scenarijus – staigus šuolis į priekį, kurio dėka Lietuva per kelis dešimtmečius įsitvirtina greta didžiausių pasaulio valstybių. Prie šio scenarijaus pažymima, kad turi būti iš esmės reformuota politinė sistema, pasikeisti politiniai lyderiai.
Kalbėdami apie Lietuvos politikus, tyrimo autoriai siūlė jiems naudotis strategijoje pateikiamomis idėjomis politinėje kovoje ar rinkimų kampanijų metu.