Kaip teigė Tėvynės sąjungos frakcijos vardu kalbėjęs Andrius Kubilius, šeima negali būti vadinamas bet koks žmonių susibūrimas – bendro ūkio vedimas ar laikinas gyvenimas kartu.
„Galime galvoti, kaip pasirūpinti vienišomis moterimis, partneryste gyvenančiais žmonėmis, bet negalime vadinti tokių santykių šeima. Turime kažką daryti, nes dar po kelių metų ne santuokoje bus gimę ne 30, bet 60 proc. vaikų bei teks statyti naujus kalėjimus, į kuriuos, anot statistikos, dažniau patenka vienišų tėvų ar sugriuvusių šeimų vaikai.
Gal hiperbolizuoju, bet esu įsitikinęs, kad tie, kurie šiandien piketuoja, jauni vyrai ir jaunos moterys, širdies gilumoje nori sukurti normalią, sveiką ir stiprią šeimą. Ir tikrai visiems to linkiu“, - teigė parlamentaras.
Anot koncepcijos darbo grupės vadovės Rimos Baškienės, koncepcija norėta atskleisti šeimos išskirtinę vertę asmeniui ir visuomenei.
„Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas. Santuoka nuo šeimos neatsiejama ir Konstitucijoje. Remdamiesi būtent konstitucinėmis nuostatomis ir įvardijome, kad šeima ir yra sutuoktiniai ir jų vaikai bei įvaikiai, jei tokių yra. Mes galvojame apie jaunimą, kuris nori gražios Lietuvos, grįstos moralės ir doros pagrindais.
Santuokos pagrindu sukurtoje šeimoje žmonės prisiima daugiau teisių ir pareigų nei bet kokiomis kitomis bendro gyvenimo sąlygose. Gyvenimas dėl įvairių priežasčių keičiasi, todėl mes koncepcijoje apibrėžiame ir nepilnos šeimos sąvoką, pabrėžiame motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugą. Visų vaikų teisės yra lygios – ir susituokusių, ir nesusituokusių tėvų, nes jas reglamentuoja kiti teisės aktai“, - teigė parlamentarė.
Valstybinės šeimos politikos koncepcijos tekstą galite rasti Seimo tinklalapyje. Pateikiame nuorodą, kaip šiuo klausimu balsavo parlamentarai.
Tuo tarpu koncepcijos kritikai įsitikinę, kad Seimas, teisės aktais kontroliuodamas moralines nuostatas, viršija savo įgaliojimus.
„Jokie įstatymai, valstybės sugalvotos koncepcijos nei sumažins, nei padidins dviejų žmonių meilės. Jei ši koncepcija – tik gerų siekių ir idealų rinkinys, esu linkęs jai pritarti. Tačiau Seimui suteikti įgaliojimai kurti įstatymus, teisės aktus, visuomenės bendro gyvenimo normas. Todėl ir koncepcija ateityje taps konkrečiais įstatymai, kurie reguliuos žmonių likimus. O tai jau kelia nerimą“, - komentavo Eligijus Masiulis.
Anot jo, didžiausia koncepcijos bėda – šeimos apibrėžimas. „Dėdami lygybės ženklą tarp šeimos ir santuokos, žmonių sukurtą stebuklą padarome mechaniškai teisės aktais reglamentuojamu dariniu. Nemanau, kad mums kas nors suteikė įgaliojimus veržtis į prigimtines žmonių vertybes. Žinoma, šeima, grįsta santuokas yra saugesnė, nes valstybė jai suteikia teisines garantijas. Valstybė turi visokeriopai skatinti santuokas, kad žmonės jaustųsi saugesni.
Tačiau kokiais teisės aktais įmanoma įtvirtinti koncepcijoje šeimai priskirtas funkcijas? Pavyzdžiui, ar santuoka gali užtikrinti, kad žmogus bus besąlygiškai mylimas? Tai dviejų žmonių tarpusavio santykiai. Jei žmonės išauklėti, jie ir gerbs vienas kitą“, - įsitikinęs Seimo narys.
Anot E. Masiulio, dar vienas koncepcijos perliukas – nepilnos ir išplėstinės šeimos sąvokos. „Taip tarsi teigiama, kad yra geresnės ir blogesnės šeimos. Taip pat kalbama, kad šeima pati savaime yra gėris. Ar smurtaujantis vyras, gyvenantis santuokoje savaime yra gėris? Todėl aš sakyčiau kitaip. Gėris yra ne bet kokia, o darni šeima“, - teigė parlamentaras.
Algis Čaplikas taip pat įsitikinęs, kad Seimas nerašo deklaracijų, o tvirtina programas, kurios tampa įstatymu. Esą jei šis dokumentas neturės jokių teisinių pasekmių, kam jis svarstomas?
„Darni šeima yra vertybė, bet kas šią darną matuos? Ar ne santuokoje gimęs žmogus bus prastesnis Lietuvos pilietis? Kuo jis blogesnis? Arba kuo, kaip Lietuvos pilietė, blogesnė moteris, jeigu gyvenimas jai nesusiklostė?“ - klausė parlamentaras.
Anot jo, jei per prievartą vaidinsime darnią šeimą, vargu ar bus galima ją pavadinti vertybe. „Kiek turime tokių bičiulių, kurie vaidina šeimą? O koncepcijos rengėjams atrodo, kad viskas gerai. Gal jūs stebuklų krašte gyvenate? Aš ne prieš koncepciją. Esu gimęs santuokoje ir vaikus turiu santuokoje. Tačiau man valstybės pagrindas – žmogus su laisvėmis, teisėmis ir pareigomis“, - teigė A. Čaplikas.
Parlamentarą pribloškė konservatorių teiginiai, kad partnerystėje užaugę vaikai esą pasmerkti būti kriminaliniais nusikaltėliais. „Iš kur tokia statistika? Tai tik lozungai, o statistikoje kalbama apie nedarnias šeimas“, - piktinosi šis.
„Kiekvienas mąstantis žmogus pritaria šeimai, tačiau pateikta šeimos koncepcija – labai siaura. Todėl turime kalbėti apie Seimo atsakomybę prieš šalies piliečius, kai visuotinei paniekai ir kritikai pasmerkiami vieniši tėvai ir partnerystėje gyvenantys žmonės.
Koncepcijoje teigiama, kad kiekvienas asmuo unikalus ir savaime vertingas, kad visų vaikų teisės – lygios, o santuoka – savanoriškai įteisinti santykiai. Tačiau taip pat teigiama, kad jei vyras ir moteris nėra sutuoktiniai, jie nėra šeima“, - koncepcijos prieštaravimus vardijo Marija Aušrinė Pavilionienė.
Anot jos, Lietuvoje bandoma įtvirtinti privalomos santuokos modelį, kai žmogus bus priverstas tvarkyti savo privatų gyvenimą pagal valstybės ir bažnyčios jam primestą diktatą. „Nors koncepcijoje šeima piešiama tik šviesiomis spalvomis, šeimoje egzistuoja ir smurtas, diskriminacija, išdavystė. Tad kam reikalinga tokia koncepcija, kuri, anot pačių rengėjų, neapima visos galimos šeimos įvairovės?“ – svarstė parlamentarė.
Anot Birutės Vėsaitės, kaip galima pritarti nuostatoms, kurios prieštarauja Konstitucijai bei kitiems Lietuvos ratifikuotams ES teisės aktams? „Moralės normų neturėtume dėti į įstatymus. Jos turi būti ugdomos šeimoje, mokykloje. Antraip ir vėl atsiras pavainikių ir „benkartų“ pavadinimai, kuriais mokykloje bus pravardžiuojami vaikai. Tuo tarpu neseniai ratifikavome Lisabonos sutartį, teigiančią visų žmonių lygybę ir laisvę“, - sakė Seimo narė.
I.Degutienė: socialinė parama ir parama šeimai skiriasi
Anot Irenos Degutienės, koncepcijos oponentai neteisingai interpretuoja jos tekstą, sakydami, kad ne santuokoje gimę vaikai bus diskriminuojami.
„Paramos šeimai įstatymas – visai kitas teisės aktas. Koncepcijoje apie paramą nekalbama. Taip pat reikia skirti du dalykus: socialinę paramą ir paramą šeimai. Šiandien paramos šeimai kaip ir nebuvo, tačiau yra labai daug įstatymų, orientuotų į socialinę paramą.
Todėl vaikai pagal šias socialines programas gaus tą patį, ką ir šeimoje gyvenantys vaikai. Pavyzdžiui, vaiko pinigai mokami visiems. Taip pat yra socialinės paramos įstatymas, numatantis pajamas, jei žmogaus pajamos yra mažos. Tačiau jau dabar valstybė, kad reikia vis daugiau pinigų socialinėms pašalpoms, o jas gauna tik sugriuvusios šeimos. Taigi mes gydome pasekmes, o ne priežastis“, - teigė parlamentarė.
Anot jos, šeima reikalauja daugiau pastangų nei paprastas gyvenimas kartu, nes žmonės vienas kitam įsipareigoja. Šeimą išardyti ir pasukti į priešingas puses ne taip lengva. „Kai tėvai nori asmeninės laisvės, nukenčia vaikai. Todėl valstybė turi pareikšti savo poziciją“, - įsitikinus I. Degutienė.
A.Sysas pastebi diskriminacijos atvejų
Tuo tarpu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas diskriminacijos atvejų pastebėjo ir pačioje koncepcijoje. Pavyzdžiui, joje yra nuostata, kad įsigyjant būstą, turėtų būti didinama parama šeimoms. „Žinant, kaip apibrėžiama šeimos sąvoka, tai akivaizdus diskriminacijos pavyzdys. Nors tokių sakinukų nėra daug, vėliau jų atsiras daugiau“, - įsitikinęs parlamentaras.
Koncepciją remianti Ramunė Visockytė kritikuoja tik Paramos šeimai įstatymo projektą, kuriame numatoma parama tik santuoką įteisinusiems arba neišsiskyrusiems tėvams. Anot jos, šis dokumentas yra skubotas. „Jis per daug deklaratyvus ir vargu, ar bus priimtas toks, koks yra“, - DELFI sakė parlamentarė.
Trečdalis vaikų – diskriminuojami
Anot Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės, kuri Seime perskaitė nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi į parlamentarus, koncepcija diskriminuoja apie trečdalį Lietuvos vaikų. Mat pagal statistiką, beveik 30 proc. vaikų Lietuvoje gimsta ne santuokoje.
„Kur dar rasite tokį paradoksą? Tos pačios politinės jėgos, norėdamos uždrausti abortus, verčia moterį gimdyti bet kokiu atveju ir tuo pat metu atima iš jos teisę tapti lygiateisiu valstybės paramos subjektu.
Koncepcijos šalininkai teigia, kad vienišomis moterimis rūpinasi kitos socialinės programos. Tačiau gauti 50 litų už vaiką yra ne tas pats, kaip naudotis įvairiomis mokesčių lengvatomis. Taip labiausiai pažeidžiamas žmonių grupės stumiamos į dar didesnę socialinę atskirtį“, - įsitikinusi pašnekovė.
Ar pritariate nuomonei, kad vieniša motina su vaiku nėra šeima? Atsakykite į klausimą kolonoje dešinėje.