Pasak jos, išvertus iš anglų kalbos, žodis „advanced“ reiškia „pažangus“, „einantis priekyje“.
Parlamentarė prisiminė, kad iš pavadinimo „Priešakinių tyrimų institutas“ pasijuokta ir klausimą svarstant Europos reikalų komitete. Istorijos instituto direktorius, instituto strategiją rengusios darbo grupės vadovas Alvydas Nikžentaitis DELFI sakė, kad įvairiose šalyse tokių institutų pavadinimai skiriasi.
„Dėl pavadinimo esame labai atviri diskusijoms. Galima būtų paieškoti tam tikro kito lietuviško pavadinimo, bet nereikėtų keisti pavadinimo anglų kalba („Lithuanian institute for advanced study” – DELFI), kad būtų lengviau bendrauti su partneriais ir jie mus lengviau atpažintų“, - aiškino A. Nikžentaitis.
A. Nikžentaitis: posto institute nesiekiu
Komiteto posėdyje, kuriame pritarta instituto steigimo idėjai, A. Nikžentaitis pareiškė kuriamame institute neieškantis naujos darbo vietos. „Taip jau susiklostė, kad aš tik pristatinėju darbo grupės idėjas.
Mūsų dar lauks sudėtingas dalykas – prikalbinti ir Lietuvoje, ir Vakaruose žinomus intelektualus imtis ir tapti proceso motoru. Čia mano veikla – juodo darbininko, tikrai nebandančio sau kurti šiltos vietos. Tačiau Lietuvoje bet koks žingsnis vertinamas per naudos ieškojimo sau prizmę“, - aiškino Istorijos instituto vadovas. Po posėdžio istorikas sakė, kad, galų gale, pavyko surasti bendrą kalbą su politikais. A. Nikžentaitis aiškina, kad po pokalbio, kuriame dalyvavo Vyriausybės, Lietuvos mokslo tarybos atstovai, užkulisiuose sutarta dėl kitų konkrečių žingsnių.
„Svarbu pašalinti kai kuriuos instituto steigimo kelyje stovinčius teisinius neaiškumus. Problemų kyla, nes tokio naujadaro nepriima Lietuvos įstatymai.
Tačiau jų pašalinimas leis baigti kalbėjimo laikotarpį bei pradėti detalų instituto konstravimą ir modeliavimą“, - tikino A. Nikžentaitis. Diskutuojant dėl instituto statuso, komitete pasigirdo siūlymų institutą paversti viešąja įstaiga. Artimiausias instituto iniciatorių uždavinys – surengti instituto steigėjų ir donorų konferencijas. Tam šiuo metu labiausiai ir reikia lėšų.
Galime tapti lyderiais?
Prezidento patarėja Nerija Putinaitė Priešakinių tyrimų institutą vadina svarbiu dalyku, juoba į jį numatoma kviesti tarptautine patirtimi besidalysiančius užsienio mokslininkus. „Kitas klausimas – kokiu būdu jis galėtų ar turėtų būti finansuojamas“, - DELFI aiškino N. Putinaitė.
Pasak jos, turbūt būtų geriausias kelias, jei Vyriausybė apsispręstų dėl tam tikros Vidurio Rytų Europos tarpdisciplininių studijų tyrimų programos. Tada minėtai programai būtų skiriamos lėšos, dėl kurių konkuruotų ne tik kuriamas institutas, bet ir kiti tyrėjai ar jų grupės.
„Manau, tada kitiems mokslininkams nekiltų abejonių dėl instituto reikalingumo ir buvimo. Jeigu į Lietuvą pavyktų pakviesti geriausius tyrėjus, pavyktų išugdyti gerus doktorantus – tai tik sveikintina“, - teigė prezidento patarėja. Anot jos, galėtume tapti regiono lyderiais Vidurio, Rytų Europos, Kaukazo šalių demokratėjimo tyrimų srityje.
Steigiamas institutas turėtų prisidėti prie humanitarinės ir socialinės srities mokslininkų ugdymo. Planuojama, jog institutas specializuosis doktorantūros studijų srityje.
Gimdys elitus ir stabdys protų nutekėjimą
Steigiamas institutas turėtų tyrinėti regioną tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Anksčiau skelbta , kad institutas bus regioninis, orientuotas į šalies rytinius kaimynus – Baltarusiją, Ukrainą ir Vakarų Rusiją. Šiuo metu tarp tyrinėsiamų kraštų įvardijamas ir Kaukazas, ir Balkanų šalys. Tikimasi, kad į Lietuvos Priešakinių tyrimų institutą plūs garsiausi pasaulio mokslininkai, rašytojai, ekspertai.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius filosofas Leonidas Donskis DELFI yra sakęs, kad institutas bus institucija, besirūpinanti paties aukščiausio lygio pasaulio ir Lietuvos mokslininkų idėjų realizacija. Pasak jo, tai bus tarptautinis institutas, kviečiantis čia savo darbus rašyti, pusę metų arba metus praleisti labai garsius mokslininkus iš humanitarinių ir socialinių mokslų sferos. Jie čia dirbs su garsiais Lietuvos mokslininkais, šalia jų bus jaunų doktorantų lygio tyrinėtojų. Instituto steigėjais Lietuvoje turėtų tapti Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetai.
Tarp potencialių partnerių steigėjų užsienyje minimi Vudro Vilsono centras JAV, jo padalinys Kenon institutas, Skandinavijos priešakinių tyrimų institutas Upsaloje, Rytų Europos studijų institutas Gyseno universitete Vokietijoje.
Partneriais regione įvardijami Europos humanitarinis universitetas Vilniuje, Sankt Peterburgo Europos universitetas Rusijoje. Ukrainoje šį projektą sutiko koordinuoti Atgimimo fondas.
Anksčiau skelbta, kad institutas gimdys ne tik Lietuvos ir pasaulio elitą, bet ir stabdys protų nutekėjimą. Politinių elitų kalvė po keliolikos metų esą gali išugdyti kurios nors šalies prezidentą. Tikimasi, kad institutas darbą galėtų pradėti 2009 m. rugsėjį.