Akistata – nejauki

Komunalinės atliekos sąvartyne nebepriimamos nuo balandžio. Tačiau čia vis dar tebelaksto įvairaus dydžio nenusakomos veislės šunys.

Neberadę maisto gyvūnai patraukė ten, kur gyvena žmonės.

Kalotėje šunys buvo atklydę prie maisto prekių parduotuvės, jie jau ne kartą pastebėti ir slankiojantys aplink vietos sodybas.

Vis dažnesni sulaukėjusių gyvūnų pasirodymai gyventojus verčia pagrįstai nerimauti dėl savo saugumo.

„Šunys ieško maisto. Išbadėję jie gali papjauti žmonių gyvulius, paukščius. Baisu vaikus išleisti į mokyklą, kad neužpultų“, – nerimavo gyventoja Salvinija Butėnienė.

Kalotės bibliotekos direktorei Aldonai Misiūnienei pačiai teko susidurti su atklydusiu sulaukėjusiu šunimi. Gyvūną moteris išvydo pirmadienį prie greta esančios maisto prekių parduotuvės.

„Šuo buvo didelis, vilkšunis. Matėsi, kad sulaukėjęs. Gyvūnas manęs nepuolė, bet buvo tikrai nejauku. Nežinai, kas jam gali šauti į galvą. Kol kas šunys žmonių neužpuolė, tačiau anksčiau ar vėliau tai atsitiks“, – nuogąstavo direktorė.

Ieško grobio

Kalotiškių nuomone, sąvartyne gyvenančius ir besiveisiančius šunis reikia gaudyti ir migdyti. Priešingu atveju jie gyvenvietėje lankysis vis dažniau, nes išbadėję gyvūnai ieškos maisto.

Nerimą kelia ir tai, kad šunys yra neskiepyti ir gali užkrėsti įvairiomis ligomis žmones ir naminius gyvulius. Labiausiai gyventojus baimina tai, kad gyvūnai gali užkrėsti pasiutlige.

„Sąvartyno veikla sustabdyta, o šunys niekur nedingo. Reikia juos naikinti. Netrukus šunys pradės pjauti gyventojų naminius gyvulius, paukščius. Gali ir žmones pradėti puldinėti. Pasekmės tuomet būtų labai liūdnos“, – prognozavo A.Misiūnienė.

S.Butėnienės teigimu, apie šią kalotiškius kamuojančią problemą buvo pranešta seniūnijai, kuriai priklauso gyvenvietė. Tačiau, anot jos, jokios pagalbos nesulaukta.

„Pasakė, jog skambintume į Klaipėdos rajono savivaldybę. Tačiau kur čia besikreipsi, kai visi į šią problemą žiūri pro pirštus“, – piktinosi S.Butėnienė.

Šunys slankioja ir kitose netoli sąvartyno esančiose gyvenvietėse. Ypač dažnai sulaukėję gyvūnai atklysta į Kalnuvėnus, kurie yra arčiau sąvartyno nei Kalotė.

Papjovė triušius

Į gyvenvietes šunys ateidavo ir dar veikiant sąvartynui. S.Butėnienė pasakojo, jog prieš kelerius metus sulaukėję gyvūnai perkando gerkles visiems jos ir kaimynų triušiams, paukščiams.

„Naktį išgirdome, kad loja šuo. Išėjome į lauką ir matome: keli vilkšuniai pjauna triušius. Tada pavyko kelis šunis sugauti. Dėdė juos užspeitė į kampą ir nudūrė šakėmis. Nemažai metų ramiai gyvenome, o dabar vėl prasidėjo. Bijau net pagalvoti, kas bus po kiek laiko, jei sąvartyno šunų niekas nenaikins“, – rūpinosi S.Butėnienė.

Kalotiškiai prisiminė, jog ir anksčiau į vietos maisto parduotuvę būdavo baisu ateiti. Aplink ją lakstydavo palaidi šunys. Prieš kelerius metus jie buvo užpuolę tuo metu čia dirbusią pardavėją.

Vienas vietos gyventojas bandė prisijaukinti sulaukėjusį šunį. Vyras gyvūną pririšo prie būdos. Tačiau šis vis tiek pabėgo.

Prisiveisė gaujos

Sendvario seniūnijos, kuriai priklauso Kalotė, seniūnas Juozas Lingis teigė, jog gyventojai, pamatę aplink namus besisukiojančius laukinius šunis, turi kreiptis į seniūniją. Tuomet bus iškviesti įmonės „Nuaras“ darbuotojai, kurie sugaudys pavojų keliančius gyvūnus.

„Į tokius pranešimus reaguojame, tikrai imsimės priemonių. Pernai Kalotėje buvo sugauti ir išvežti 26 šunys“, – prisiminė J.Lingis.

Tačiau, anot seniūno, dėl sulaukėjusių šunų naikinimo kyla nemažai problemų. Anksčiau juos šaudyti leisdavo medžiotojams, tačiau dabar tai uždrausta.

Dabar juos tegali surinkti „Nuaras“, tačiau, anot J.Lingio, šios paslaugos brangiai kainuoja.

„Už šunų gaudymą pernai sumokėjome 3 tūkst. litų. Blogai, kad turime kuopti svetimą netvarką. Sąvartynas yra privati teritorija, tačiau ji nebuvo tinkamai apsaugota. Kodėl sąvartynas nebuvo aptvertas? Tuomet šunys nebėgtų į gyvenvietes. Tvora būtų padėjusi išvengti daug problemų“, – dėstė J.Lingis.

Seniūnas pabrėžė, jog sulaukėjusių šunų taip paprastai neišnaikinsi. Sąvartyne gyvenantys žmonės jiems leidžia daugintis. Taip atsirado didelės jų bandos. Išvežus vienus, atsiranda kiti.

Padėti atsisakė

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Šarūnas Reikalas tikino, jog į sąvartyną nustojus vežti atliekas, šunų čia iš tiesų sumažėjo.

„Užvakar pravažiavau, mačiau kelis. Tačiau tikrai ne tiek daug, kiek būdavo“, – pastebėjo Š.Reikalas.

Įmonės direktorius aiškino, jog apie šunis, klaidžiojančius po gyvenvietes, girdintis pirmą kartą. Š.Reikalas tvirtino, jog prieš porą metų buvo norėta iškeldinti gyvūnus iš sąvartyno.

„Kreipėmės į „Nuarą“, tačiau šis atsisakė tuo užsiimti. Norėjome, kad jie surinktų valkataujančius šunis ir išvežtų. Priežasčių, kodėl jie tai atsisakė daryti, nebeprisimenu“, – aiškino Š.Reikalas.

Vis dažnesni sulaukėjusių gyvūnų pasirodymai gyventojus verčia pagrįstai nerimauti dėl savo saugumo.

„Šunys ieško maisto. Išbadėję jie gali papjauti žmonių gyvulius, paukščius. Baisu vaikus išleisti į mokyklą, kad neužpultų“, – nerimavo gyventoja Salvinija Butėnienė.

Kalotės bibliotekos direktorei Aldonai Misiūnienei pačiai teko susidurti su atklydusiu sulaukėjusiu šunimi. Gyvūną moteris išvydo pirmadienį prie greta esančios maisto prekių parduotuvės.

„Šuo buvo didelis, vilkšunis. Matėsi, kad sulaukėjęs. Gyvūnas manęs nepuolė, bet buvo tikrai nejauku. Nežinai, kas jam gali šauti į galvą. Kol kas šunys žmonių neužpuolė, tačiau anksčiau ar vėliau tai atsitiks“, – nuogąstavo direktorė.