Liūdino statistika

Prieš trejus metus, gavęs Europos Sąjungos paramą, Kalėjimų departamentas (KD) pradėjo įgyvendinti nuteistųjų integracijos į darbo rinką projektą „Išrinktieji“. Jo trukmė – 30 mėnesių, bendra vertė – apie 2,4 mln. litų. Projekte iki 2007-ųjų rugsėjo dalyvavo 250 nuteistųjų. Įvertinus sėkmingus rezultatus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Europos socialinio fondo agentūra ir KD pernai rugpjūtį pasirašyta sutartimi pratęsė projektą iki 2008-ųjų liepos. „Išrinktaisiais“ tapo dar 45 nuteistieji.

Projekte dalyvauja KD pavaldžios įkalinimo įstaigos – Alytaus, Marijampolės, Panevėžio pataisos namai bei Vilniaus 2-ieji pataisos namai ir 17 pataisos inspekcijų, veikiančių vienos ar dviejų savivaldybių teritorijose.

„2003 metų pradžioje iš pataisos įstaigų lygtinai paleistų asmenų įsidarbino mažiau kaip 13 procentų, – sakė projekto „Išrinktieji“ vadovė, KD Personalo skyriaus viršininkė Živilė Mikėnaitė. – Tai mus ir paskatino kurti ir įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama į laisvę grįžusiems asmenims sukurti paramos ir pagalbos priemonių sistemą, o tai mažina nuteistųjų socialinę atskirtį.“

Mokomi dirbti

Pasak Ž.Mikėnaitės, dalyvauti projekte gali nuteistieji, savo elgesiu atitinkantys lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, turintys motyvaciją įsidarbinti ir dirbti ar mokytis, apsisprendę grįžti į tą teritoriją, kurioje veikia pataisos inspekcija – projekto partnerė. Jiems dėstomi kompiuterinio raštingumo, užsienio kalbų, verslo organizavimo, psichologijos, socialinio adaptavimosi kursai. Projekto dalyviai taip pat turėjo galimybę įgyti statybininko specialybių – plytelių, šaligatvių klojėjo, apdailininko, tinkuotojo, dažytojo, mūrininko – žinių, išklausyti teorinę B ir C kategorijos vairuotojų kursų dalį.

Visi projekto „Išrinktieji“ programų dalyviai, išklausę verslo organizavimo pagrindų kursus, parengė verslo planus, kuriuose apibūdino, kokia veikla norėtų užsiimti ir kokį nuosavą verslą steigtų, jei turėtų galimybę. Aprašė savo svajonių įmonės veiklos pobūdį, jos kryptis, pagrindinius verslo tikslus, rinkodaros priemones, atliko konkurencijos analizę, įvertino riziką, gamybos procesą.

„Projektas novatoriškas tuo, kad kuriama nauja pataisos namų ir pataisos inspekcijų bendradarbiavimo sistema, kaupiami, analizuojami duomenys apie nuteistą asmenį, jais keičiamasi, – sakė Ž. Mikėnaitė. – Pataisos inspekcijos, būsimosios probacijos tarnybos pagrindas, tiesiogine to žodžio prasme perima kiekvieną į laisvę lygtinai paleistą nuteistąjį. Dingsta formalumas, didėja asmeninė pareigūnų atsakomybė už galutinį rezultatą – niekuomet nebesusitikti su tuo pačiu klientu ir neišgirsti, kad jis vėl už grotų.“

Trikdė pavadinimas

Iš pataisos namų gavę išsamios informacijos apie paleidžiamą asmenį, pataisos inspekcijų pareigūnai dar prieš du ar tris mėnesius pradeda parengiamąjį darbą vietovėje, į kurią turi grįžti nuteistasis. Pareigūnai bendrauja su jo artimaisiais, potencialiais darbdaviais, socialinėmis tarnybomis. Viskas tam, kad į laisvę paleisti nuteistieji tuoj pat gautų visokeriopą pagalbą, o ne vėl neatsidurtų gatvėje. Kad jaustų rūpestį, nebūtų palikti likimo valiai. Kad galėtų toliau mokytis, gilintis, konsultuotis su specialistais, ieškoti ir rasti darbo, pradėti savo verslą.

„Iš pradžių žodis „išrinktasis“ šokiravo ne tik nuteistuosius, bet ir dalį mūsų prižiūrėtojų, – pripažino projekto koordinatorius Marijampolės pataisos namuose Antanas Baliukevičius. – Tačiau netrukus juokeliai baigėsi. Atrinkdami nuteistuosius ir jau pirmąją grupę komplektuodami problemų neturėjom. Mūsų klientai visuomet veržėsi į laisvę, bet šįkart galėjo tai daryti įgiję anapus grotų jiems labai praversiančių žinių.“

Į vieną vietą pretendavo po tris ar keturis nuteistuosius. Buvo renkamasi iš sąrašo tų, kurie lygtinio paleidimo sąlygas atitiko ne tik formaliai. Psichologijos ir verslo planų sudarymo, dalykinės kompetencijos ir anglų kalbos paskaitos – patrauklus dalykas, bet projekto „Išrinktieji“ sėkmė, A. Baliukevičiaus nuomone, glūdi kitur. Tai – teigiamas psichologinis nuteistųjų nusiteikimas. Projekte dalyvavo beveik šimtas Marijampolės pataisos namų kalinių, iš jų atgal grįžo vos vienas.

Pelnė pasitikėjimą

Prieš tris mėnesius grįžęs iš kalinimo įstaigos klaipėdietis Artūras įsidarbino iškart. „Jokių sunkumų įsidarbindamas neturėjau. Dabar darbų jau atsirado“, – sakė jis.

Artūras vienoje uostamiesčio statybos bendrovėje dirba apdailininku. Jis sakė išmanąs daugelį statybininko specialybių. Dalyvaudamas projekte „Išrinktieji“ ne tik įgavęs darbo su kompiuteriu pagrindus, psichologijos žinių, bet ir išmokęs kloti gipso kartono plokštes, klijuoti plyteles. Tai jam – svarbiausia.

Vyras dirba toje pačioje bendrovėje, iš kurios buvo priverstas išeiti prieš septynerius metus, kai buvo nuteistas ir nusiųstas į pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmės. Bendrovės vadovas juo pasitikįs, todėl priėmęs Artūrą atgal. Pasitikėjimą teks pateisinti.

Atlikti tyrimai parodė, kad darbdavių priešiškumas laisvę atgavusiems nuteistiesiems tirpsta. Tam įtakos turėjo dėl migracijos didėjantis darbo jėgos trūkumas, tačiau nemažiau – ir susitikimai su pramonės, prekybos, paslaugų vadovais, darbo biržos ir savivaldybių atstovais.

KD duomenimis, iš 207 dviem pirmaisiais srautais lygtinai į laisvę paleistų nuteistųjų, dalyvavusių projekto „Išrinktieji“ adaptacinėse programose ir mokymuose, 126 dirba. Tai – beveik 61 proc.