Pramogoms trūksta sąlygų
Pajūrio regioninio parko, kuriam priklauso apie 15 kilometrų ilgio neįteisinto paplūdimio ruožas, direktorius Darius Nicius tvirtino, jog šie plotai tinkamai neišnaudojami.
Anot direktoriaus, čia galėtų atsirasti įvairios atrakcijos poilsiautojams. Pavyzdžiui, paplūdimyje ties Nemirseta galėtų būti organizuojamos jūrinės pramogos.
„Šioje vietoje yra išlikusi laivų gelbėjimo stotis. Tokios įstaigos steigtos prieš šimtą metų. Jos padėdavo ant seklumos užplaukusiems laivams. Lietuvoje jų buvo šešios, o išliko viena. Galėtume centrą atkurti kaip kultūros objektą ir organizuoti jūrines pramogas“, – sakė D.Nicius.
Šis paplūdimio ruožas tiktų ir burlenčių ar jėgos aitvarų aistruoliams. Įmonės galėtų organizuoti pasiplaukiojimus valtimis, o išvykų į jūrą metu poilsiautojai stebėtų paukščius, užsiimtų mėgėjiška žvejyba.
Anot D.Niciaus, tai būtų populiaru ne tik vasarą, bet ir pavasarį, rudenį.
„Žmonės daug laiko praleidžia pliaže. Gulėti ir žiūrėti vieniems į kitus atsibosta. Organizuoti tokias pramogas norinčių būtų. Juolab kad vietos žvejai sunkiai išgyvena. Jie galėtų plukdyti pramogautojus“, – tvirtino direktorius.
Gauti leidimus sunku
Individualios įmonės, užsiimančios žvejyba, savininkas Vilius Karolis pasakojo, jog jei paplūdimyje ties Nemirseta būtų įrengtos prieplaukos, daug kas sutiktų teikti jūrines pramogas.
„Vasarą žvejyba prastai einasi. Jūrinės pramogos – žvejams būtų antras verslas. Tikiu, jog daug kas tuo užsiimtų“, – sakė V.Karolis.
Įmonės vadovas neslėpė ir dabar sulaukiantis daug skambučių su prašymais organizuoti mėgėjišką žvejybą jūroje ar pasiplaukiojimą laiveliu.
„Žmonės tam ir važiuoja į pajūrį, kad galėtų išbandyti vandens pramogas. Užsiimti tokia veikla dabar nėra galimybių. Poilsiautojai išrankūs, mėgsta komfortą. Niekas nenori lipdami į valtį ar laivelį sušlapti kojų, o kitaip to padaryti neįmanoma“, – apgailestavo žvejys.
V.Karolio teigimu, reikėtų bent minimalių prieplaukų.
„Patiems įsirengti prieplaukas sunku. Turi vaikščioti iš kabineto į kabinetą, kol gausi leidimą. Procedūros ilgiausios, reikalavimai didžiausi. Leidimus prieplaukai geriausiu atveju gautum po penkerių metų ir tai negali būti užtikrintas“, – guodėsi įmonės vadovas.
Jūrinėmis atrakcijomis netiki
Pasak Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Broniaus Martinkaus, viskas atsiremia į pinigus. B.Martinkus aiškino, jog Palangos savivaldybė nebuvo gavusi pasiūlymo apie prieplaukų įrengimą paplūdimyje ties Nemirseta. Anot jo, norintys jas statyti turėtų parodyti iniciatyvą.
Tuomet būtų svarstoma tokia galimybė. Tačiau valdininkas pripažino, jog reikėtų labai daug suderinimų.
„Pas mus jūra sudėtinga. Čia nėra akmeninių krantų. Užtenka kažką pakeisti, ir jūra nuplauna paplūdimius. Netikiu jūrinių pramogų verslo perspektyva. Jas galima organizuoti tik vasarą. Tas, kas investuotų į prieplaukas, turėtų gerai apskaičiuoti“, – dėstė direktoriaus pavaduotojas.
Kopomis joti neleidžia
Tačiau yra ir kitokių pramogų, kurioms nereikia jokios infrastruktūros ir didelių investicijų.
Kur kas paprasčiau poilsiautojus privilioti netoli jūros esančių žirgynų savininkams.
Pajūrio regioninis parkas žirgynams yra išdavęs leidimus, pagal kuriuos raiteliai gali jodinėti miško teritorijoje ir paplūdimyje.
Pagal specialią maršrutų schemą į pajūrį galima išjoti dviejose vietose.
Pajūrio regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis aiškino, jog paplūdimiu šuoliuojantys žirgai daugiau žalos, nei čia einantis žmogus, nepadaro.
„Dažniausiai žirgais jodinėjama prie vandens. Jie bėdų nepridaro. Esame susitarę su žirgynų savininkais, kad nebūtų jodinėjama kopomis, kad pajūryje būtų surenkamos žirgų išmatos“, – pasakojo E.Paplauskis.
Reikia gyvūnų pliažo
Į laukinius paplūdimius krypsta ne tik jodinėjimu besižavinčių, bet ir šunis mylinčių žmonių akys.
Jie čia įsivaizduoja įrengtus gyvūnų pliažus. Galbūt įteisinus tokį paplūdimį baigtųsi amžinas gyvūnų mylėtojų ir poilsiautojų konfliktas.
Palangos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Arūno Elijošiaus teigimu, į pliažus, kurie skirti žmonėms, gyvūnų vestis negalima.
Neįteisintuose pliažuose jokių taisyklių nėra.
„Reikėtų įkurti pliažą, kuriame žmonės galėtų pasivaikščioti su gyvūnais. Tada būtų ir nustatytos taisyklės, kaip čia elgtis. Šeimininkai turėtų būti kultūringi – surinkti augintinių išmatas“, – dėstė A.Elijošius.
Trūksta pinigų
Dalis vietos gyventojų ir poilsiautojų vertina civilizacijos nepaliestus paplūdimius. Jie džiaugiasi galėdami pabūti vienumoje, toliau nuo poilsiautojų susibūrimo vietų.
Tačiau tokiais atvejais iškyla žmonių saugumo problema. Neįteisintuose paplūdimiuose nėra gelbėtojų postų. Tokiose vietose poilsiaujantys žmonės saugumu vandenyje turi pasirūpinti patys.
Ar įteisinti ir kam skirti laukinius paplūdimius, apsisprendžia savivaldybės. Kurdamos oficialius pliažus, jos privalo pasirūpinti vandentiekiu, persirengimo kabinomis, šiukšliadėžėmis, gelbėtojų postais.
Klaipėdos rajono savivaldybė žada įsteigti vieną oficialų paplūdimį Karklėje. Ruošiamas jo specialusis planas. Paplūdimyje bus įrengta gelbėjimo stotis, nutiestas vandentiekis.