Pasak R.Petkevičiaus, be Lietuvos šiuo metu numatytų papildomai įsigyti radarų, naujų papildomų radiolokacijos stočių įsigyti nenumatoma. Jeigu Aljansui ateityje iškiltų reikalas įsigyti ir Lietuvoje dislokuoti papildomos įrangos, šie pirkimai būtų sprendžiami NATO lygmenyje.
"Bandysime sudominti sąjungininkus Klaipėdos jūrų uosto, Šiaulių oro uosto galimybėmis. Šie infrastruktūros objektai geriausiai tinka partnerių pajėgoms priimti", - sakė už NATO integraciją atsakingas karininkas.
Pasak R.Petkevičiaus, jeigu Aljansas nuspręstų panaudoti šiuos objektus, prie jų būtų įrengiama papildoma gynybos infrastruktūra. Pavyzdžiui, norint užtikrinti oro erdvės apsaugą virš Šiaulių oro uosto, derėtų prie jo dislokuoti oro gynybos dalinį.
Kaip žinoma, sovietmečiu Šiaulių oro uoste Zokniuose buvo įsikūrusi viena didžiausių Sovietų Sąjungoje karinių oro pajėgų bazių, kurioje buvo dislokuoti naikintuvų "MiG-27" ir "MiG-29" pulkai, elektroninės žvalgybos įranga aprūpinti transporto lėktuvai "An-12" bei atakos lėktuvų-bombonešių "Su-24" remonto bazė.
Šiuo metu Zokniuose įsikūrusioje Pirmojoje aviacijos bazėje dislokuoti Lietuvos Karinių oro pajėgų (KOP) turimi transporto lėktuvai "An-26", "L-410" bei lengvieji atakos lėktuvai "L-39 Albatros".
Zokniuose esantis pakilimo ir nusileidimo takas gali priimti bet kokio pasaulyje pagaminto tipo orlaivius.
Pasak R.Petkevičiaus, Zokniuose neketinama kurti Aljanso oro pajėgų bazės su nuolat dislokuotais lėktuvais. Perspektyvoje šis aerodromas matomas kaip nuolatinės parengties vieta, kur galėtų pasipildyti degalų ar būti laikinai dislokuoti įvairaus tipo - koviniai, transporto, žvalgybos - NATO šalių orlaiviai.
Jeigu Klaipėdos jūrų uoste esantis karo laivų uostas būtų naudojamas Aljanso tikslams, tikriausiai tektų sustiprinti pakrančių apsaugą, įrengiant daugiau radarų, teigė R.Petkevičius. Be to, tektų išplėsti dabartinį karo uostą.
Kaip BNS sakė Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) štabo viršininkas komandoras Olegas Mariničius, šiuo metu KJP karo uostas užima keturias krantines, kurių bendras ilgis - maždaug 300 metrų.
"Daug vilčių siejame su kruizinių laivų terminalo statyba, kuriai lėšų skiria ir Krašto apsaugos ministerija. Gausime papildomai 260 metrų krantinę, kur galės būti dislokuoti KJP bei vizituoti atplaukiantys laivai", - sakė O.Mariničius.
"Tačiau jei kalbėtume apie didelių karinių jūrų pratybų arba krizės atvejus, turėtume pasinaudoti ir civilinių krovos kompanijų krantinėmis", - sakė KJP štabo vadas.
Pasak O.Mariničiaus, dėl krantinių stokos Lietuvos karo laivai dabar yra švartuojami bortas prie borto po du-keturis, nepakanka vietos atvykstantiems užsienio karo laivams.
Kaip BNS korespondentui sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, Vyriausybės sprendimu Lietuvos KJP suteikta teisė naudotis 260 metrų ilgio krantine statomame kruizinių ir karinių laivų terminale, kurio statybos darbams KAM 2002-siais skyrė 5 mln. litų, ir tiek pat planuoja skirti 2003-siais. Dėl šių krantinių jau pasirašyta panaudos sutartis su Klaipėdos jūrų uosto direkcija.
"Toje krantinėje, kuri arčiau uosto vartų, galėtų būti švartuojamas budintis KJP laivas, kad jis, esant reikalui, galėtų kuo greičiau išplauti į jūrą", - sakė ministras.
Be to, pasak L.Linkevičiaus, tebėra deramasi su uosto valdžia dėl dviejų krantinių, kurias dabar eksploatuoja privačios krovos kompanijos, perdavimo karo uostui. Šiai galimybei yra pritaręs Vyriausybės tranzito komitetas, tačiau procesas įstrigo, nes krovos kompanijos iškėlė reikalavimą kompensuoti maždaug 60 mln. litų už negautą pelną iš krovos darbų.
Kaip pasakojo KAM NATO departamento direktorius R.Petkevičius, NATO sąjungininkams taip pat įdomūs du poligonai - Rukloje ir Centrinis kariuomenės Pabradėje.
Šie poligonai turi gerai išvystytą infrastruktūrą ir yra patrauklūs atskiroms NATO valstybėms. Pabradės poligoną pratyboms nesyk iš Lietuvos nuomojosi Italijos kariuomenės daliniai, į pratybas būdavo įtraukiami ir Lietuvos kariuomenės daliniai.
"Iš tokių dvišalių renginių mums didelė dvejopa nauda - mums sumokama už paslaugas, galimybę treniruotis gauna mūsų kariai", - sakė pulkininkas leitenantas R.Petkevičius.
Lietuva lapkritį Prahoje vykusiame NATO viršūnių susitikime gavo kvietimą pradėti prisijungimo prie Aljanso procesą. Sausį prasidės nesudėtingos techninės derybos, kurios, kaip tikimasi, baigsis kovo mėnesį įstojimo protokolų pasirašymu.
Manoma, kad iki 2004 metų gegužės, kai įvyks eilinis NATO viršūnių susitikimas, bus Lietuvos įstojimą į bloką ratifikuos 19 NATO narių ir Lietuvos Seimas.