Neoficialiomis žiniomis, per kratą pas E. Lementauską buvo rasta apie 200 tūkst. litų. Įtariamasis tikina, kad šie pinigai yra legalūs ir juos gali pagrįsti dokumentais.
Penktadienį teismas spręs, ar patenkinti prašymą suimti E. Lementauską ir G. Kazaką.
Dėl kyšininkavimo ketvirtadienį STT pareigūnai įtarimus pareiškė ir A. Butkevičiui. Pareigūnai jo nesulaikė, tačiau neleido išvykti iš namų be jų žinios. Dėl A. Butkevičiaus suėmimo greičiausiai į teismą nebus kreipiamasi.
DELFI naktį iš trečiadienio į ketvirtadienio užfiksavo teisėsaugos pareigūnų atliekamas kratas Vilniaus miesto savivaldybėje. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip pareigūnai savivaldybės patalpose apklausia A. Butkevičių. Ketvirtadienį STT Vilniaus savivaldybėje taip pat vykdė dokumentų poėmius. Buvo krečiamas Turto departamentas.
Atliekant kratas A. Butkevičiaus, G. Kazako bei E. Lementausko kabinetuose dalyvavo ne tik STT pareigūnai, bet ir savivaldybės Teisės departamento direktorius Egidijus Vilkickas. „Gavau savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimą ir stebėjau atliekamą kratą“, - sakė E. Vilkickas, kurį galima matyti DELFI filmuotoje medžiagoje.
STT įtaria, kad savivaldybės tarnautojai nusižengė priimdami sprendimus miesto taryboje. Neoficialių šaltinių teigimu, pareigūnai galėjo pritaikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį.
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Irmantas Mikelionis DELFI ketvirtadienį patvirtino, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau konkrečių nusikalstamų epizodų kol kas nekomentavo.
Kol kas neaišku, ar prokurorai kreipsis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl įtariamųjų suėmimo. Prokurorai neatskleidžia ir sumos, kurią tarybos nariai įtariami gavę už palankaus sprendimo priėmimą. Tiesa, neabejojama, kad ji sudaro dešimtis tūkstančių litų, nes ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl didelės vertės kyšininkavimo.
DELFI žiniomis, Vilniaus savivaldybės politikai jau kurį laiką buvo stebimi STT pareigūnų – jų kabinetuose buvo įmontuota pasiklausymo aparatūra.
A.Butkevičius ir E.Lementauskas praėjusiais metais išrinkti į Vilniaus miesto tarybą pagal partijos “Tvarka ir teisingumas” sąrašą. G. Kazakas į Vilniaus miesto taryba pateko taip pat kartu su partija „Tvarka ir teisingumas“, tačiau šiemet atsiskyrė nuo „tvarkiečių“ ir dar su trim tarybos nariais įkūrė Nepriklausomą frakciją, tapo jos seniūnu.
A.Butkevičius yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. E.Lementauskas - Vilniaus mero pavaduotojas.
Ketvirtadienį sostinės savivaldybėje keliamos įvairios versijos, dėl ko galėjo būti sulaikyti vicemeras ir tarybos narys. Spėjama, kad ikiteisminis tyrimas gali būti susijęs su įmonių grupės „Rubicon group“ planais Vilniuje, šalia Gariūnų turgaus statyti buitinių atliekų deginimo gamyklą.
Skaičiuojama, kad šios gamyklos statyba gali kainuoti apie 500 mln. litų, dalį finansavimo turėtų skirti Europos Sąjunga.
Statyboms turi pritarti Vilniaus savivaldybės taryba, tačiau sprendimas iki šiol nepriimtas.
Prieš atliekų deginimo įmonę protestuoja Vilniaus Lazdynų rajono gyventojai.
Kita svarstoma versija, esą tarybos narių sulaikymas gali būti susijęs su keistas įvykiais trečiadienio tarybos posėdyje, kai vieno opozicinės „Tėvynės sąjungos“ frakcijos nario Vido Urbonavičiaus kortelė buvo perklijuota prie Nepriklausomos frakcijos narių sėdimų vietų.
Kodėl opozicijos atstovas „persodintas“ prie valdančiųjų, niekas negalėjo paaiškinti: paties V. Urbonavičiaus posėdyje nebuvo, jame nedalyvavo ir „nepriklausomųjų“ seniūnas G. Kazakas.
Politikai visą dieną nekėlė telefonų ragelių.
Todėl spėjama, kad konservatoriui galbūt galėjo būti siūlomas kyšis už tai, kad šis pereitų į Nepriklausomą frakciją ir prisijungtų prie valdančiųjų. Svarstoma, jog tarybos narys galėjo apie tai informuoti teisėsaugininkus.
Pats V. Urbonavičius ketvirtadienį DELFI patikino, kad jokioje pareigūnų operacijoje vakar nedalyvavo, o dirbo partijoje: „Artėjant rinkimams yra labai daug partinės veiklos, todėl negalėjau dalyvauti tarybos posėdyje".
Konservatoriai paprašė užtikrinti apsaugą V. Urbonavičiui.
Sostinės meras Juozas Imbrasas ketvirtadienį užsiminė manąs, jog įtarimai jo pavaduotojui gali būti nesusiję su tiesioginiu jo darbu, bet dėl „politinės korupcijos”.
V.Urbonavičiui VAD apsauga nebus skirta, gali būti taikomos „kitos apsaugos priemonės”
Vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila ketvirtadienį DELFI patvirtino sulaukęs Tėvynės sąjungos vadovų kreipimosi dėl apsaugos skyrimo konservatorių frakcijos nariui Vilniaus miesto taryboje V. Urbonavičiui ir dėl jam iškilusio pavojaus.
Tačiau, anot ministro, Vadovybės apsaugos departamento (VAD) apsauga V. Urbonavičiui nebus skirta, nes tai nepriklauso nei pagal Vadovybės apsaugos įstatymą, nei pagal kitas numatytas procedūras.
„Jei būtų įstatyme numatyti pagrindai, ar procedūriniai pagrindai – tuomet būtų galima svarstyti (apsaugos suteikimą – DELFI). Tačiau šiuo atveju nei vieno, nei kito nėra. Kiek žinau, yra imtasi kitų priemonių, bet tai jau ne mūsų sistemos reikalas. Mūsų sistema tikrai nieko bendro neturi su tuo, kas šiuo metu vyksta Vilniaus miesto savivaldybėje”, - teigė R. Čiupaila.
Pagal Vadovybės apsaugos įstatymą saugoma vadovybė - prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas bei asmenys, laikinai einantys Seimo pirmininko, ministro pirmininko pareigas, taip pat - asmenys, pavaduojantys Seimo pirmininką, ministrą pirmininką, jų šeimos nariai, Lietuvos oficialūs svečiai ir kiti asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga.
Vėliau ketvirtadienį sostinės meras žurnalistams pareiškė negalįs komentuoti STT pradėto tyrimo ir tarybos narių sulaikymo aplinkybių.
„Darbas savivaldybėje nesustojo, o tai, kas vyksta galiu įvertinti tik politiškai - Trakai, Kaunas, V. Muntianas (buvęs Seimo pirmininkas - DELFI), o dabar Vilnius - visur buvo pajudintos netradicinės partijos, todėl čia matau sąsajas. Artėja rinkimai ir valstybę valdanti mažuma, save vadinanti tradicinėmis partijomis, nori ir toliau likti valdžioje. Taip jau yra buvę, kad partijoms, kurių aukšti reitingai, suduodamas teisėsaugos institucijų smūgis“, - sakė J. Imbrasas.
Vilniaus meras patikino, kad jis STT pareigūnų kol kas nebuvo apklaustas.
R.Paksas vėl įžvelgia provokaciją
Partijos “Tvarka ir teisingumas” vadovas pašalintasis prezidentas Rolandas Paksas DELFI ketvirtadienį teigė laikąs teisėsaugos veiksmus provokacija prieš „tvarkiečių” partiją.
“Aš tą žinią apie mano pavaduotojo vicemero E. Lementausko sulaikymą sužinojau šiandien iš ryto, atvažiavęs į darbą. Skambinau STT vadovui ( Ž. Pacevičiui – DELFI) prašydamas paaiškinti, kas ten vyksta su mano pavaduotoju ir vicemeru ir iš tų turimų žinių, kurias mes turime dabar, aš darau išvadą, kad tai yra provokacija prieš mūsų partiją ir siekis sustabdyti penkis mėnesius pirmaujančią partiją. Panašių veiksmų mes laukėme, bet kad tai atsisuks tokiu kampu – nesitikėjome”, - kalbėjo R. Paksas.
Beje, klausiamas komentaro apie kitą bendražygį A. Butkevičių, R. Paksas teigė apie jį jokios informacijos neturįs.
„Aš neturiu informacijos apie A. Butkevičių. Aš skambinau Ž. Pacevičiui dėl E. Lementausko”, - aiškino R. Paksas.
Jo manymu, ši akcija esą galėjo būti inspiruota šiuo metu šalį valdančiųjų politinių oponentų. R. Paksas vedė paraleles į teisėsaugos atliekamą Darbo partijos tyrimą, anksčiau vykdytus kitus garsius STT partijų finansų tyrimus, kurie, anot R. Pakso, “baigėsi niekuo”.
“Valdančioji dauguma suėmė viską - visas struktūras į vienas rankas ir naudojasi jomis kaip tinkama. Destabilizuoja padėtį ir sustabdo politinį veikimą”, - kalbėjo partijos “Tvarka ir teisingumas” vadovas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį po pietų kategoriškai paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kurioje STT kaltinama esanti įrankiu politinėje kovoje. STT teigimu, bet kokie politinių jėgų atstovų ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimai dėl neva STT vykdomų politinių užsakymų tėra visiškos spekuliacijos ir sąmoningi bandymai suklaidinti visuomenę.
STT, vykdydama jai pavestas funkcijas, tyrimus atlieka dėl valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų neteisėtos veiklos.
Prieš dešimtmetį teistas už pasikėsinimą sukčiauti
1997 m. spalio 28 dieną tuomet Seimo nariu buvęs A. Butkevičius buvo apkaltintas pasikėsinimu sukčiauti.
Tąkart A. Butkevičius tikino esąs nekaltas ir patekęs į politinės provokacijos pinkles, kurias esą inspiravo Valstybės saugumo departamentas ir Generalinė prokuratūra neva pagal tuomet valdžiusių konservatorių ir tuometinio Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio užsakymą.
1998 lapkričio 18 dieną Vilniaus apygardos teismas pripažino A.Butkevičių pasikėsinus sukčiauti stambiu mastu ir nuteisė jį kalėti pusšeštų metų sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje.
1999 metų birželio 1 d. Seimas nutarė pradėti nuteisto Seimo nario apkaltos procedūrą. Tačiau 1999 metų birželio 15 dieną Seime pritrūko 15 balsų, kad iš A.Butkevičiaus būtų atimtas mandatas.
Atlikęs bausmę buvęs krašto apsaugos ministras ir eksparlamentaras A. Butkevičius ėmėsi mįslingo konsultavimo verslo – konsultacijų politinių technologijų klausimais Gruzijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, buvo įsteigęs savo individualią įmonę „Cancosus Development Center“, buvo jos direktoriumi.
Prieš kelerius metus A. Butkevičius vėl įsitraukė į Lietuvos politiką, tapo apkaltos būdu pašalinto prezidento Rolando Pakso vadovaujamos liberaldemokratų (“Tvarkos ir teisingumo”) partijos konsultantu bei strategu, vėliau ir šios partijos nariu, kandidatu savivaldybių tarybų rinkimuose.
Kaip DELFI rašė, tarptautinėje spaudoje pasirodė žinių, kad A. Butkevičius gali būti siejamas su pasauliniu narkotikų prekeivių tinklu. 2003 metais išleistoje buvusio Kanados diplomato knygoje tvirtinama, esą liberaldemokratas yra „organizuotos kriminalinės grupuotės žmogus Gruzijoje“.
Pats A. Butkevičius kategoriškai paneigė knygoje aprašomus ryšius su agentūra „Far West Ltd.“, kurią autorius pavadino pasaulinio prekeivių narkotikais tinklo „verslo fasadu“.
Buvusio Kanados diplomato, poeto, rašytojo ir tyrinėtojo Peterio Dale‘o Scotto knygoje „Narkotikai, nafta ir karas: Jungtinės Valstijos Afganistane, Kolumbijoje ir Indokinijoje“ (Drugs, Oil, and War: The United States in Afghanistan, Colombia, and Indochina) analizuojami faktai, nulėmę JAV intervenciją į Trečiojo pasaulio šalis per narkotikų prekeivių tinklus. Šioje knygoje ne kartą minima ir Lietuvos politiko pavardė.
Pasak autoriaus, „A. Butkevičius, buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras, dabartinis Badrio Patarkatsišvilio patarėjas, yra OPS žmogus Gruzijoje“. Čia pat paaiškinama, kas Rusijoje vadinama OPS - „organizuota kriminalinė grupuotė, atsakinga už masinę prekybą narkotikais“. Nemažai OPS metamų kaltinimų buvo paremta buvusio Ukrainos žvalgybos pareigūno Sergejaus Petrovo (taip pat žinomo kaip Serge Rodinas), Prancūzijos pilietis, liudijimais.
„OPS buvo įtraukta į prekybą narkotikais nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžios, - tvirtino S. Rodinas. - Nuo 1995 metų OPS transportuodavo Afganistane pagamintą heroiną iš Tadžikistano per Rusiją į Europos šalis, padedant Rusijos gynybos ministerijai“.
Anot S. Rodino, nuo 2000 metų OPS įsitraukė į Kolumbijos kokaino kontrabandą į Rusiją per Novorosijsko ir Sankt Peterburgo uostus, prisidengiant krovinių gabenimu iš Lotynų Amerikos.
2003 metų lapkritį buvęs žvalgybininkas susisiekė su Vokietijos ir Prancūzijos teisėsaugininkais, tačiau jų tyrimai svarių rezultatų nedavė. 2004 metų sausį S. Rodinas buvo susprogdintas savo mašinoje Pietų Afrikoje.