Politinių perbėgėlių galbūt yra visame pasaulyje, tačiau jei būtų rengiamos apklausos, Lietuva, be abejo, būtų pastebėta. Pažvelkime vien į Panevėžio miestą ir rajoną.
Buvusiam konservatoriui „Aukštaitijos vandenų“ vadovui Rimantui Liepai niekas nesutrukdė perbėgti pas socialdemokratus. Buvęs apskrities viršininkas, miesto Tarybos narys Tomas Josas irgi neišvengė politinės migracijos. Buvęs konservatorius „landsbergininkas“ tapo konservatorium „vagnorininku“, o į Tarybą pateko per liberalų sąjūdžio sąrašus.
Šventuoju nepavadinsi ir į politiką grįžusio Juozo Bečelio. Buvęs komunistas, vėliau Darbo partijos narys, prasidėjus vadinamajam Uspaskicho skandalui, paliko darbiečių gretas ir nėrė į Kazimiros Prunskienės vadovaujamą Valstiečių liaudininkų partiją.
Perbėgėlių etiketes galima drąsiai klijuoti ir mero Vito Matuzo patarėjai Jardai Paukštienei bei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Arturui Grucei. Šiandien niekas nesiryžtų neigti, kad jie konservatoriais tapo ne dėl postų.
Įkandin tėvo
Perbėgėlių yra ir Panevėžio rajone. Vien ko vertas tėvo Ričardo ir jo sūnaus Dainiaus Ožalų pavyzdys! R.Ožalas į rajono Tarybą pateko kaip konservatorius ir buvo pamalonintas Ramygalos seniūnijos seniūno postu. Vėliau jis buvo Lietuvos liberalų sąjungos, Liberalų demokratų partijos, galiausiai partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu.
D.Ožalas iš pradžių buvo Tėvynės sąjungos jaunimo organizacijos narys, vėliau kartu su tėvu įstojo į Liberalų demokratų partiją, o paskui vėl „atsivertė“ į konservatorius. Praėjusiais metais buvęs rajono Tarybos narys D.Ožalas prisišliejo prie miesto konservatorių. Jis gyvena rajone ir to visai neslepia, tačiau, nors Rinkimų įstatymas ir draudžia kandidatuoti kitoje savivaldybėje, sugebėjo „apeiti“ įstatymą ir tapti miesto Tarybos deputatu.
Beje, tokių „gudruolių“ būta ir daugiau. Miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Grainienė, gyvendama rajone, irgi sugebėjo „prasmukti“ pro įstatymo landą.
Buvęs rajono Tarybos narys Vadoklių vidurinės mokyklos direktorius Stasys Lisanka, kaip ir R.Ožalas, per trumpą laiką sugebėjo pabūti kelių partijų nariu – pradedant konservatoriumi, baigiant liberaldemokratu. Į praėjusios kadencijos rajono Tarybą kartu su Lietuvos liberalų sąjunga patekęs advokatas Arvydas Alekna kadenciją baigė jau būdamas socialliberalu. Šiandien jis – Socialliberalų partijos rajone vedlys, tačiau dėl įstatymų nežinojimo praėjusiuose rinkimuose buvo išbrauktas iš sąrašų jiems nė neprasidėjus. Pasirodo, advokatas nežinojo, kad norint būti renkamam rajone reikia ten pat ir gyvenamąją vietą deklaruoti.
Vis dėlto didžiausio perbėgėlio titulą veikiausiai reiktų skirti buvusiam rajono merui Marijonui Kaziui Jočiui, kuris į Tarybą buvo išrinktas pagal konservatorių partijos sąrašą, tačiau kadencijos pabaigoje atsižegnojo nuo partijos kolegų. Dembavos vidurinės mokyklos direktorius M.K.Jočys per trumpą laiką spėjo pabūti dar dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjungos ir Liberalų demokratų partijos – nariu. Šiandien jis – Liberalų ir centro sąjungos narys, tačiau dėmesio politikai skiria beveik tiek pat kaip žvejybai. Nežinoma, kada paskutinį kartą jis į rankas buvo paėmęs meškerę, nebent buvo ją įmerkęs prie namų Dembavoje.
Skubiai pakeitė frakciją
Šiandien stebėdami migraciją parlamente rinkėjai teisėtai piktinasi, kodėl Seimo nariai negerbia rinkėjų, kurie juos rinko dėl to, kad jie priklausė būtent vienai ar kitai partijai. Perbėgti Seimo nariams niekas netrukdo, nes nėra įstatyme nuostatos, draudžiančios keisti partiją bent jau per kadenciją.
Skirmantas Pabedinskas prieš pat Seimo rinkimus tapo Darbo partijos nariu ir daug kam netikėtai buvo įrašytas į pirmąjį partijos sąrašo dešimtuką. Kai kas tokį pakilimą siejo su tuo, kad žurnalistas nutrauktų publikacijas apie vieną su V.Uspaskichu siejamą įmonę. Tačiau kilus skandalui Darbo partijoje, S.Pabedinskas kaip žiurkė paliko skęstantį laivą ir nubėgo į Valstiečių liaudininkų frakciją. Ar tai jam paskutinė stotelė, dar nežinoma, nes laiko iki Seimo rinkimų dar yra. Jie vyks tik rudenį, spalio 12 dieną.
Tikisi viešnagių
Buvęs rajono meras valstietis liaudininkas Alfredas Pekeliūnas, vos patekęs į Seimą, koketavo su Darbo partija. Buvo pasigirdę kalbų, kad jis perbėgs pas darbiečius, tačiau prasidėjusi Darbo partijos byla sustabdė migraciją. A.Pekeliūnas, gavęs Seimo pirmininko pavaduotojo ir Europos reikalų komiteto pirmininko postą, taip įsijautė į neklystančiojo vaidmenį, kad gavo visoje šalyje žinomą Peckeliūno pravardę, o netrukus jam teko atsisveikinti ir su komiteto pirmininko kėde.
Jau šiek tiek prikandęs liežuvį buvęs krekenavietis ramiai laukia kadencijos pabaigos. Nors A.Pekeliūnas atsisveikino su Panevėžio rajonu, pardavė ne tik namus Krekenavoje, bet ir Krekenavos agrofirmos akcijas, tvirtai įleido šaknis sostinėje, rajono gyventojai neabejoja, kad greitai A.Pekeliūnas rajone vėl bus dažnas svečias. Tikėtina, kad jis vėl kandidatuos „Aukštaitijos“ rinkimų apygardoje: meras Povilas Žagunis kojos kišti, atrodo, neketina.
Neliko nė „Ačiū“
Šiek tiek iš pažiūros šventesnis atrodo liberalsąjūdietis Gintaras Šileikis. Tačiau ir jis sugebėjo iš centristo ir liberalcentristo tapti liberalsąjūdiečiu. Iš pažiūros žmogus neblogas: padeda dėl atlyginimų kovoti mokytojams, anksčiau buvo aktyvus priešsenatvinės pensijos šalininkas.
Politinės orientacijos nepakeitė ir konservatorius Julius Dautartas. Tačiau jo pažadai įsteigti „Ačiū“ nominaciją, kurti spektaklius, puoselėti Panevėžio kultūrą taip ir liko pažadais. Tačiau patiklieji gali būti tikri, kad artėjant rinkimams J.Dautartas Panevėžyje bus dažnas svečias. Per Vasario 16-osios minėjimą jis jau dalijo partijos vėliavėles, o Kultūros dienos proga netgi vedė surengtą konferenciją.