Pasak dienraščio, E.Zingeris ketina perkelti atstatymo darbų kaštus ant privačių investuotojų pečių. Anot jo, jeigu Vyriausybė padovanos nenaudojamą žemę žydų kultūros fondui, restauravimo imsis privačios bendrovės, palikdamos pastatuose vietos žydų organizacijoms.

Dienraščio "The Wall Street Journal" korespondentas kartu eksparlamentaru, Kovo 11-sios akto signataru E.Zingeriu vaikščiojo Vilniaus senamiesčio gatvėmis, kuriose gausu jidiš kultūros pėdsakų.

Europinis laikraščio variantas "The Wall Street Journal Europe" pabrėžia, kad XX amžiaus pradžioje maždaug pusė Vilniaus gyventojų buvo žydai, tačiau dauguma jų išžudyti per nacių okupaciją, buvusi žydų gyvenama miesto dalis buvo sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo, prasidėjus sovietmečiui.

Anot laikraščio, buvusios sinagogos vietoje stūkso "iš baltų plytų pastatytas vaikų darželis, o netoliese stovi purvinos sūpuoklės ir aikštelė su krepšiais be lankų".

Pasak "The Wall Street Journal", E. Zingeris, prieš dešimtmetį atgaivinęs miesto žydų bendruomenę ir įkūręs žydų muziejų, "puoselėja ambicingą planą atkurti Žydų Vilnių".

Anot laikraščio, E. Zingeris puoselėja svajonę atkurti sugriautus žydų kvartalo elementus ir atstatyti sunaikintą sinagogą.

Tačiau, pasak laikraščio, E. Zingerio pastangos kelia klausimų kitiems žydams bei pažangiai mąstantiems Lietuvos intelektualams.

Cituojamas Lietuvos žydų paveldo ir holokausto tyrimo centro "Atminties namai" vadovas publicistas Linas Vildžiūnas, kuris teigia, kad "žydų kvartalo atstatymas pareikalaus milžiniškų pinigų, o čia beveik neliko žydų bendruomenės".

Anot jo, tai būsianti "tik teatro dekoracija".

Pasak publikacijos, bus bandoma atkurti senojo žydų kvartalo atmosferą, kai tai buvo kupina šurmulio parduotuvių, kavinių ir dirbtuvių vieta.

Tačiau net pats E.Zingeris prisipažįsta bijąs, kad istorinis žydų getas nevirstų "žydų Disneilendu".