Į vieną politinę jėgą buriasi pensininkai, žemaičiai, iš socialdemokratų pašalintas Algirdas Paleckis kairiųjų pažiūrų atstovus buria į partiją „Frontas“. Žinant, kad Lietuva turėjo ir ubagų, ir duonos valgytojų partiją, visuomenę vargiai nustebintų blondinių ar senbernių politinės jėgos, jei tik atsirastų aktyvių šių visuomenės grupių atstovų.
Daugiausia nerimo politikos senbuviams turėjo sukelti pramogų verslo ryklio Arūno Valinsko pastarosiomis dienomis mestas iššūkis. Jis paskelbė kartu su sporto komentatoriumi Linu Kunigėliu kuriantis Prisikėlimo partiją ir rudenį žada šturmuoti Seimo rinkimus. Paskelbę, kad ir politikai, ir šou verslo atstovai linksmina žmones, pastarieji žada tai daryti profesionaliau.
Nusiteikę rimtai
„Visus, manančius, kad tai tėra mūsų rengiamas politinis cirkas, turiu labai smarkiai nuliūdinti. Esame nusiteikę labai rimtai dirbti ir rinkimuose dalyvausime tik tam, kad cirkas pagaliau pasibaigtų“, – „Sekundei“ vakar užtikrino partijos steigimo reikalus tvarkantis prodiuseris A.Valinskas. Steigti politinę partiją buvusi ne jo vieno idėja, tad ir į partijos pirmininkus jis nepretenduoja.
„Išties ne taip svarbu, kaip partija vadinsis, svarbiausia, kad į ją buriasi žmonės, tikrai norintys dirbti. Prisikėlimo partija reikalinga dėl šiuo metu patiriamo politinio letargo“, – sakė pramogų verslo atstovas. Dirbti Seime jis sakė turintis ir laiko, ir noro, ir jėgų, todėl „nedės į krūmus“, jei rinkėjai parodys pasitikėjimą.
Kartu su A.Valinsku Prisikėlimo partiją kuria ir aktorius Vytautas Šapranauskas, laidų vedėjas Jogaila Morkūnas, dainininkai Žilvinas Žvagulis, Marius Berenis. Naujajai partijai priklausys ir Inga Valinskienė bei Irena Starošaitė. A.Valinskas patikino, kad Prisikėlimo partija neturi tikslo vienyti išskirtinai pramogų verslo atstovų – partijai galės priklausyti aktyvūs, dirbti norintys žmonės.
„Turime atstovų ir Panevėžyje, tačiau kol kuriami partijos skyriai, tai kol kas neskelbiama“, – visų paslapčių dar neišdavė Prisikėlimo partijos kūrėjas.
Impotencijos nejaučia
Žinoma humoristė subatėnė Violeta Mičiulienė, visai Lietuvai pažįstama kaip Stefutė ar tetulė Jadvyga, sako kol kas nejaučianti kūrybinės impotencijos, todėl į Seimą dar nesirengianti. „Va tada, kai pritrūksiu cinkelio, pasiimsiu Paulauskienę, krūvą subatėnų, nuvažiuosim į Seimą ir padarysim ten tvarką“, – pažadėjo moteris. Ji įsitikinusi, kad Seime turi dirbti ne humoristai, bet ekonomistai, kurie savo darbą išmano ir kurie jau visko turi.
„Svarbu, kad Seimo nariui nebereikėtų vogti, o jei nueičiau aš, vis tiek turėčiau vogti, o kadangi nežinočiau ką imti, greičiausiai paimčiau ne tą, todėl bėdos būtų gerokai daugiau“, – savo, kaip politikės, gabumais nepasitiki humoristė.
V.Mičiulienė išdavė, kad prieš praėjusius Seimo rinkimus buvo gavusi šešių ar septynių partijų pasiūlymus pagyvinti rinkimų sąrašą. Tuomet ji sako ilgai žiūrėjusi į veidrodį ir niekaip negalėjusi suprasti, ką partijų vadovai ypatingo pamatė jos veide, kad žarstosi tokiais pasiūlymais. Į jokią partiją Violeta sako nestosianti niekada ir nė už ką.
„O kaip aš Subačiaus žmonėms į akis pažiūrėčiau iš Seimo grįžusi?“ – paskutinį ir patį rimčiausią argumentą išsakė geros nuotaikos nestokojanti moteris.
Partija – svajonė
Steigiamąjį susirinkimą sekmadienį surengė dar vienas rudenį vyksiančių parlamento rinkimų žaidėjas – Žemaičių partija. Vienas iš jos steigėjų ir valdybos narys Panevėžio verslininkų asociacijos vadovas Kazys Grabys tikina, kad kalbėti apie Seimo rinkimus kol kas anksti.
„Tiesiog išsipildė didžiausia mano bendraminčių svajonė susiburti į partiją, – džiaugėsi vienas iš Žemaičių partijos kūrėjų. – Norime, kad judėtų ir aukštaičiai, ir dzūkai, ir suvalkai, tačiau gyvenimas parodė, kad aktyviausi esame žemaičiai.“
Dar neseniai konservatoriumi buvęs K.Grabys sako, kad Žemaičių partijos programa yra labai artima jo įsitikinimams, primena kadaise skelbtą Sąjūdžio programą. Žemaičių partijai priklauso apie 10 panevėžiečių, tačiau, pasak K.Grabio, sąrašai kol kas tikslinami.
Vienas iš svarbiausių Žemaičių partijos tikslų yra siekti, kad po administracinės reformos atsirastų Žemaitijos regionas. Partija sieks, kad žemaičių kalba taptų oficiali žemaitiškose savivaldybėse, o žemaičių tautybė būtų grąžinta į Lietuvos teisinę aplinką. Žemaičių partija skelbiasi esanti centristinių pažiūrų ir visą dėmesį žada skirti jaunų šeimų rėmimui.
Atsiriboja
Apie 200 žmonių vienijančio Lietuvos žemaičių draugijos Panevėžio skyriaus vadovės Violetos Staišiūnienės manymu, naujai steigiama partija galėjo pasirinkti ir kitą pavadinimą, kad nebūtų painiojamos dvi nieko bendra neturinčios organizacijos.
„Žemaičių draugija atsiriboja nuo Žemaičių partijos, nes mūsų draugija yra ne politinė organizacija, ji skirta tik žemaičių kultūros išsaugojimui, – sakė V.Staišiūnienė. – Mes susirenkame, žemaitiškai pasikalbame, kastinio pavalgome ir jokiai politinei jėgai neužkliūname.“ Jei atsiras į Žemaičių partiją norinčių stoti draugijos narių, V.Staišiūnienė jokių griežtų veiksmų nesiims, tačiau, jos manymu, žmogus pats turėtų pasirinkti, kuriai organizacijai priklausyti.
Atstovaus ne pensininkai
„Ant jaučio odos nebesurašysi, kiek blogybių Lietuvoje“, – sako neseniai įsikūrusios Pensininkų partijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Povilas Jonas Orda. Dešimtmetį priklausęs Socialdemokratų partijai panevėžietis nusivylė jos veikla ir nusprendęs, kad ji tarnauja tik stambiojo kapitalo atstovams, tapo naujai besikūrusios Pensininkų partijos Panevėžio skyriaus pirmininku. P.J.Orda pasakoja jaučiantis, kad žmonės Lietuvoje nusivylę, nebetikintys geresniu gyvenimu. Tokiam pesimizmui jis ragina nepasiduoti, nes nuleidus rankas galima bus tikėtis tik dar prastesnių sąlygų.
Kairiosios pakraipos partija gina socialiai pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių interesus. Į pensininkų partiją gali stoti visi, kam artimos partijos skelbiamos idėjos, tam tikrai nebūtina būti pensininku.
„Galbūt pavadinimas šiek tiek klaidina, jaunesniam žmogui nėra kaip stoti į Pensininkų partiją, – pripažino skyriaus pirmininkas. – Ne pensinio amžiaus žmonių partijoje turime apie penkis procentus. Panevėžietės moterys aktyvesnės negu vyrai.“ P.J.Orda pabrėžia, kad Pensininkų partija neketina į Seimą deleguoti pensininko – tam yra numatyti keli jaunesnio amžiaus kandidatai, sugebėsiantys gerai atstovauti rinkėjams. Pats Panevėžio skyriaus pirmininkas posėdžiauti Seime taip pat nesirengia. „Nesu tokios geros sveikatos, kaip Lietuvos prezidentas“, – sako panevėžietis.
„Žmonės Lietuvoje ne kvaili, kad į valdžią rinktų bet ką, tik kad rinktis nebėra iš ko“, – liūdną šalies politinę situaciją apibūdino P.J.Orda.
Spręs rinkėjai
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko nestebina, kad artėjant Seimo rinkimams tenka stebėti spartų politinių partijų kūrimąsi – toks procesas esą vyksta prieš kiekvienus rinkimus.
„Tai gali reikšti, kad jau esančios politinės partijos nepateisina rinkėjų interesų ir palieka erdvės reikštis naujoms politinėms jėgoms, – apibūdino Z.Vaigauskas. – Politinė konkurencija yra didžiulė, todėl politikos senbuviams būtina pasitempti, kad neatsidurtų už borto. Galima nesunkiai prognozuoti, kad Seimo rinkimuose dalyvaus apie 33 politines partijas“. Z.Vaigauskas sako, jog partijų kūrimasis prieš rinkimus toks pat natūralus procesas, kaip ir jų nunykimas. Taip atsitiko su Gyvenimo logikos, Lietuvos žaliąja, Ūkio, Nepriklausomybės, Lietuvos protėvių atgimimo ir ne viena kita partija.
„Svarbiausia, kad rinkėjai sugebėtų atsirinkti ir aklai nepasitikėtų aukso kalnus žadančiais politikais, kurie paskui ir „pavargę“ po Seimą vaikštinėja, – perspėjo Z.Vaigauskas. – O apie kuriamą pramogų verslo atstovų partiją galiu pasakyti tik tiek: jei rinkėjai nuspręs, kad nori turėti šokantį ir dainuojantį Seimą, taip ir bus.“