Bene labiausiai Seime sunerimta dėl to, kad socialinė diskriminacija ES traktuojama taip plačiai, kad Lietuva, perkeldama direktyvas mechaniškai, nesugebės jų įgyvendinti. „Ką mes darysime, kai žmonės, kuriems pasirodys, kad juos kažkaip ne taip traktavo, ims skųstis į Strasbūrą?“ – pasigirdo Seimo salėje.
Anot parlamentarų, Lietuvos visuomenės dar nėra tokiam plačiam įstatymui pribrendusi. „Man asmeniškai sukelia dideles abejones ir nuogąstavimus nuostata, kad skundą pagrįsti turės ne pareiškėjas, bet apskundžiamas asmuo turės įrodinėti, kad yra nekaltas. Įstatymai leidžia nustatyti tokią tvarką, tačiau šiuo atveju tai daryti pavojinga.
Tai ginklas kitus šantažuoti mėgstantiems žmonėms. Viršininkus šantažuos mėgstantys tinginiauti pavaldiniai, pareigūnus – asmenys, kurių prašymai nepatenkinti, nepriimti į darbą asmenys – darbdavius. Dar nesame pribrendę šiai pataisai“, - teigė Seimo narys Vidmantas Žiemelis.
Anot jo, nors ES direktyvos yra privalomos, jos įgyvendinimo būdus valstybė gali pasirinkti. Tuo tarpu Lietuva pasistengė jas perkelti tiesmukiškai.
Anot Seimo nario Vytauto Čepo, mūsų supratimas apie lygybę labai skurdus. Iš sovietinių laikų žinome, kad nors esame vyrai ir moterys, turėtume būti lygūs. Tačiau mes užmiršome, kad yra kiti požymiai, pagal kuriuos galime būti diskriminuojami – amžius, socialinė padėtis, kūno kompleksija.
„Ir iš esmės šioje srityje nieko nedarome, jei nekyla skandalas. Mūsų žodžiai labai skiriasi nuo darbų. Bandome tiksliai išversti ES direktyvas, tačiau kas iš to? Jau pusę metų Seimas turėjo būti priėmęs įstatymą dėl lyties keitimo operacijos. Tai privalomas teismo sprendimas, tačiau įstatymas net neregistruotas.
Taigi, viena vertus, kruopščiai ieškome tikslesnių žodžių versdami direktyvas, kita vertus, visai nesirūpiname, kad jos būtų įgyvendintos. Kas dabar mokės baudas, kurios numatytos? Kai Seime per kadenciją „prikepame“ kelis tūkstančius įstatymų, nesugebame jų kontroliuoti“, – V. Čepas kolegoms pabėrė kritikos, tačiau pritarė svarstomam įstatymui.
Galiausiai net kelios Seimo frakcijos paprašė įstatymo svarstyme padaryti pertrauką, kad būtų laiko išsiaiškinti visus iškilusius neaiškumus.
Už įstatymo ribų
Po paskutinio svarstymo Seime įstatymo projektas buvo papildytas nuostata, kad įstatymuose būtų įtvirtintas žmogaus teisių įgyvendinimas ne tik nepaisant amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo, kaip buvo iki šiol, bet ir socialinės padėties.
„Vienas mūsų uždavinių – neperkelti skurdo iš kartos į kartą. Vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę už socialinių reformų nesėkmę. Mano manymu, per daug žmonių Lietuvoje tapo nesėkmingais. Socialinė atskirtis didėja, todėl vis dažniau žmonės susiduria su naujomis diskriminacijos formomis. Pavyzdžiui, kaip bebūtų graudu, šiuo metu darbdavys gali nepriimti į darbą darbuotojo, kuris dėl lėšų stygiaus neturi automobilio ar neišgali nusipirkti naujo kostiumo.
Lygių galimybių principas darbo santykiuose neretai pažeidžiamas ir nėščiųjų moterų ar daugiavaikių tėvų atžvilgiu, sprendžiant jų įdarbinimo ar atostogų klausimus“, - dar prieš projekto svarstymą teigė Žmogaus teisių komiteto narė Laima Mogenienė.
Anot jos, vienas labiausiai kurioziškų tokios diskriminacijos pavyzdžių, kai biblioteka neišduoda kai kurių knygų į namus tiems, kurie neturi aukštojo išsilavinimo. „Vargu ar šią tvarką būtų galima racionaliai pagrįsti“, – svarstė pašnekovė.
Pasak politikės, jei įstatymas būtų priimtas, asmuo, patyręs diskriminaciją, turėtų teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Kita vertus, būtų garantuojama veiksminga ir atgrasanti tvarka, kuri sumažintų galimų pažeidimų apimtis ir leistų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tirti žmonių skundus dėl diskriminacijos socialiniu pagrindu.
„Nėra nieko blogiau, kai gavę skundą matome pažeidimą, tačiau galime tik rankomis skėstelti, kadangi jis nepriskirtas mūsų įstaigos kompetencijai. O problemų yra, rodo mūsų ataskaita. Ketvirtadalis visų skundų, kurie nepriskirtini mūsų kompetencijai, susiję būtent su patirta skriauda dėl socialinės padėties“, - teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovė Aušrinė Burneikienė.
Dėl ko skundžiasi žmonės
Žmonės skundžiasi, kad turtingų ir įtakingų tėvų vaikai mokyklose turi privilegijas, mokytojai jiems skiria daugiau dėmesio, tuo tarpu vaikai iš mažiau pasiturinčių šeimų jaučiasi skriaudžiami, nors mokytojai visiems vaikams turėtų skirti tiek pat laiko.
A. Burneikienė sulaukia skundų, kai Sveikatos medikai nenoriai teikia paslaugas žmonėms, vartojantiems narkotikus, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, benamiams, prostitucija užsiimančioms moterims.
„Taip pat būtina paminėti žmones, kurie dirba ne pilną darbo dieną ir dėl to gauna nepakankamai socialinių garantijų. Neteisinga, kai žmogaus gerovė, pavyzdžiui, galimybė gauti sanatorinį gydymą priklauso nuo to, kiek valandų per dieną jis dirba“, - įsitikinusi kontrolierė.
Kartais įstaiga sulaukia itin emocingų skundų. Pavyzdžiui, žmonės piktinasi, kad nemažai u-dirbantys Seimo nariai poilsio namuose gali ilsėtis nemokamai, tuo tarpu vos galą su galu suduriantys žmonės privalo už poilsį mokėti visą kainą.
„Tai sutirštinti pavyzdžiai, tačiau jie rodo, kad tam tikroms socialinėms grupėms, kurių tikrai nepavadinsi nuskriaustaisiais, visuomenėje suteikiamos privilegijos, o tie, kurie iš tiesų nuskriausti, pažeminami dar ir kitose srityse. Ir toks žeminimas netgi įtvirtintas tam tikruose poįstatyminiuose teisės aktuose, - teigė A. Burneikienė. - Rimtesni dalykai liečia daugiavaikes šeimas, kai nevienodai traktuojami vaikai – jeigu jų yra du, gaunamos dvi išmokas, jei 6 – jau išmoka dalinama į 6 dalis. Taip pat diskriminuojami pensininkai, kurie mūsų visuomenėje gali būti ir gana jauni. Jiems uždedama kaip kažkokios antrarūšės žmonių kategorijos etiketė“.
Kontrolierė prisiminė atvejį, kai ant vienos solidžios kavinės durų atsirado ženklas, kuriame pavaizduotos perbrauktos lazdelėmis pasiremiančių žmonių figūrėlės. Šis ženklas buvo suprastas kai draudimas į kavinę užsukti senyvo amžiaus žmonėms. Tuo tarpu kavinės vadovas teisinosi, kad jis draudžia užeiti išmaldos prašinėjantiems valkatoms.