Valdančioji koalicija, kurią sudarė 14 „Tvarkos ir teisingumo“ narių, 6 socialdemokratai, 6 lenkų rinkimų akcijos nariai ir 4 koaliciją remiantys Liberalų sąjūdžio atstovai, 4 metams nusibrėžė veiksmų planą. Pagal jį koalicija įsipareigojo įvykdyti 23 uždavinius.

Per metus koalicija pasikeitė: „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją paliko 2 nariai ir prisišlieję prie dviejų rusų įkūrė naują frakciją. Paramą koalicijai nutraukė ir Liberalų sąjūdis. Iš buvusios trapios 26 narių daugumos liko 24 narių mažumos koalicija, atsakinga įgyvendinti pirmą darbo dieną išsikeltus uždavinius. Pasitraukus vicemerams Arūnui Štarui ir Algirdui Paleckiui, meras liko tik su dviem pavaduotojais: Evaldu Lementausku ir Arturu Liudkovskiu.

„Vilniaus diena“ iš 23 uždavinių išrinko 8 svarbiausius miestui. 4 koalicijos pažadai jau pradėti vykdyti, kiti keturi kol kas taip ir liko pažadai.

Realūs darbai

Savo namus kiekvienas turi pasiekti geru ir apšviestu keliu.

Iš savivaldybės biudžeto šiemet daugiau kaip 11 mln. litų skirta pavojingiausioms miesto gatvėms ir naujiems gyvenamiesiems rajonams apšviesti. Ateityje numatoma apie milijoną litų skirti perėjoms modernizuoti. Savivaldybės Saugaus miesto departamentas jau rengia projektą, pagal kurį ketinama 38 pavojingiausioje sankryžose pastatyti pėsčiųjų perėjos ženklus, kurie įsižiebtų priėjus žmogui.

Per 4 metus perpus sumažinti transporto grūstis mieste.

Šiandien kiekvienas pastebės Vilniaus gatvėse sparčiai keičiamus šviesoforus. Jie ateityje bus sujungti į vientisą automatizuotą sistemą, kuri leis valdyti automobilių srautus sankryžose. Problemiškiausiose miesto gatvėse įmontuoti jutikliai praneš apie susidariusias grūstis.

Signalą gavusi centrinė dispečerinė įžiebs žalią šviesoforų šviesą. Iki šių metų rugsėjo ketinama įrengti 6 žaliuosius koridorius. Bendra projekto kaina – 103 mln. litų. Kaip alternatyva populiarinamas ir viešasis transportas.

Spartinti aplinkkelių statybą, atnaujinti miesto kelius ir daugiabučių kiemus.

Daugiabučių namų kiemams asfaltuoti valdantieji šiemet skyrė 20 mln. litų. Už juos ketinama sutvarkyti per 200 kiemų. Tęsiami pietinio aplinkkelio statybos darbai, juos planuojama užbaigti iki šių metų spalio. Pradėtos derybos dėl sklypų, patenkančių į vakarinio greitkelio zoną, išpirkimo.

Sutvarkyti kuo daugiau sporto aikštelių.

Savivaldybė su miesto verslininkais pradėjo rengti Sporto aikštelių plėtros programą. Iki 2010 m. ketinama atnaujinti 90 krepšinio aikštelių ir įrengti 10 naujų aikštynų. Aikštelėse žadama pakeisti dangą, pastatyti tvoras su rakinamais vartais, įrengti apšvietimą ir suolelius žiūrovams. Projektas kainuotų apie 4 mln. litų, kurių 70 proc. pasirengusi mokėti pati Vilniaus savivaldybė, o likusias lėšas ketinama pritraukti iš privačių bendrovių.

Tušti pažadai

Užbaigti žemės grąžinimo procesą Vilniaus mieste.

Nors žemės grąžinimo reforma turėjo būti baigta iki 2008 m. pradžios, šiandien tik 12 proc. visų norinčių Vilniaus mieste yra atgavę žemę. Akivaizdu, kad nei šiemet, nei kitąmet reformos valdantiesiems užbaigti taip ir nepavyks. Mat sostinėje trūkstant plotų, žemę atgauti tegali dar apie 20 proc. laukiančiųjų, o visiems likusiems teks pasitenkinti valstybės kompensacijomis. Vilniaus valdžia pati suvokia, kad užduotis neįmanoma, tačiau jos įtraukti į darbų planą nesibodėjo.

Šalinti korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje.

Nors mero J.Imbraso kabinete ne kartą lankėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Policijos departamento vadovai, siūlydami kovos su korupcija priemones, politikai nepaliovė minti teisėsaugos institucijų slenksčio.

Liepą su antrankiais iš savivaldybės išvežtas kyšio paėmimu įtariamas valdininkas Darius Šaluga, rugpjūtį pradėtas tyrimas dėl galimo kyšio davimo tarybos nariui Sergejui Dmitrijevui, o gruodį į STT būstinę skubėjo pats J.Imbrasas, skųsdamas opoziciją mero partijos narių ir bendražygių papirkinėjimu.

Atnaujinti sveikatos priežiūros įstaigas.

Planas apvirto aukštyn kojomis ir tapo gydymo įstaigų žlugdymo operacija. Viena po kitos panaikintos dviejų miesto poliklinikų koncesijos, neva baiminantis, kad įstaigos atiteks privačioms bendrovėms, o šios apmokestins gydymo paslaugas pensininkams.

Žala akivaizdi – poliklinikos liko nerenovuotos, su pasenusia technika, pacientų eilės nesutrumpėjo, o savivaldybės biudžetas prarado tūkstančius litų, kuriuos turėjo mokėti koncesijas pasirašiusios bendrovės. Pati savivaldybė poliklinikų atnaujinti neįstengia. Projektui trūksta apie 50 mln. litų.

Suteikti seniūnijoms daugiau teisių ir lėšų problemoms spręsti.

Vilniaus seniūnijos atsidūrė po valdančiųjų padu. Žiemą pareikštas nepasitikėjimas ketvirtadaliu miesto seniūnų vien todėl, kad šie priklauso valdžią kritikuojančioms politinėms partijoms. Ketinta iš darbo atleisti arba perkelti į žemesnes pareigas 7 seniūnus, kurių dalis priklauso konservatorių, o kita – liberalcentristų partijoms.

Į jų vietas norėta pasodinti patikimesnius darbuotojus. Tiesa, į žemesnes pareigas perkeltas vienintelis Antakalnio seniūnas Algimantas Vaitkus. Keturi seniūnai nuo valdžios kritikos apsigynė specialiose komisijose, likę du darbą iki liepos išsaugojo prisidengdami nedarbingumo pažymėjimais.

„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:

Į darželį – kai užaugs;

Pareiga be entuziazmo;

Verslas žada emigruoti.