Metinis pranešimas – kas po to?
Klausiamas, ko tikisi po metinio pranešimo, V.Adamkus teigė besitikįs pirmiausia įsiklausymo į jo kasmet kartojamas pastabas ir reakcijos į jas.
„Tikiuosi, kad kiekvienas pasižiūrėtų į savo sąžinę ir pagalvotų, ar yra tuose pranešimuose priežasties, dėl kurios aš kartojuosi visą laiką ir atitinkamai pasielgtų. Aš dar turiu vilties, gal šis tas pajudės šiame Seime. O gal Lietuvos žmonės ir jūs išgirdę tą patį keliamą klausimą ir padėsite išryškinti tai, kad į tai būtų reaguojama“, - atsakydamas į žurnalistų klausimus antradienį kalbėjo V. Adamkus.
Savo metiniame pranešime V. Adamkus pabrėžė pasigendąs reformų svarbiausiose srityse ir už tai atsakingais įvardino politikus. Paklaustas, ar dabartinė Vyriausybė pajėgi pajudinti iš vietos įstrigusias pertvarkas, V. Adamkus atsakė: „Man atrodo, kad jūs visi rašote, kalbate, kartojate, kad šiai Vyriausybei jau ir laiko nebeliko, todėl mano viltis, kad su jūsų pagalba, jūs Lietuvos žmones paraginsite su artėjančiais rinkimais padaryti atitinkamas išvadas ir naujasis Seimas galbūt turės jėgų padaryti tai, ko nesulaukėme per šiuos keturis metus“.
Praėjusiais metais skaitytame metiniame pranešime V. Adamkus konstatavo valstybės tapatybės krizę, šiemet – pasitikėjimo valstybe krizę.
Klausiamas, ar jaučia ir savo atsakomybę dėl įvardijamų krizių, V. Adamkus prakalbo apie savo galių ribas.
„Aš kaip Lietuvos pilietis išgyvenu, bet aš neturiu nei konstitucinių, nei jokių kitų jėgų, išskyrus kaip kad atkreipti Vyriausybės dėmesį, kreiptis į Lietuvos žmones ir prašyti, kad jie reaguotų. Tai yra valdžių atskyrimo principas, kurio aš laikausi ir laikysiuosi tiek, kiek man liko mano kadencijos metu“, - kalbėjo V. Adamkus.
A.Zuokas: pasiklydusio prezidento kalba
Valdančiosios LiCS vadovas A. Zuokas teigė, jog prezidento metinis pranešimas – ne skatina veikti, o rezignuoti arba emigruoti.
„Pasiklydusio prezidento kalba, po kurios, deja, dauguma lietuvaičių norės laimėti žalią emigracinę kortą į JAV. Prezidentas yra pagrindinis valstybės vadovas ir šiandieną, mano akimis žiūrint, pasigendame aiškios vakarietiškos lyderystės mūsų valstybėje ir prezidentas turėtų labai aiškiai jausti pirmiausia savo atsakomybę dėl daugelio valstybėje egzistuojančių problemų. Teisingai kalboje pažymėta, kad problemos egzistuoja, bet negalima apie jas kalbėti kasmet nesiimant ryžtingų veiksmų“, - teigė A. Zuokas.
Pasak liberalcentristų vadovo, prieš ketverius metus prezidento rinkimuose keldama V. Adamkaus kandidatūrą LiCS kėlė pagrindinį tikslą, „kad prezidento institucija turėtų tapti pagrindine vieta, kurioje būtų sutelkti geriausi Lietuvos protai, kurie sukurtų valstybės viziją ir Lietuvos ateities programą, strategiją, kurioje būtų pirmiausia ieškoma sutarimo tarp skirtingų partijų ir skirtingų iniciatyvų, o ne atvirkščiai“.
„Deja, prezidento institucija šiuo metu yra tapusi karjeros centru ir populistinių pareiškimų bei vertinimų institucija. Matome tik bejėgiškumo ženklus“, - teigė A. Zuokas.
Valstiečiai pasigedo dėmesio regioninei ir kaimo politikai
Valdančiosios valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė teigė šalies vadovo metiniame pranešime pasigedusi prezidento dėmesio šalies regioninei ir žemės ūkio politikai.
„Nebuvo jokios analizės dėl regioninės ir žemės ūkio politikos, trumpai tik paminėti žemės reformos klausimai, kas nėra žemės ūkio politika. Pastebime, kad prezidentas šios temos vengia jau kelinti metai ir tokiam agrariniam kraštui kaip Lietuva labai reikalingas dėmesys žemės ūkio politikai“, - teigė A. Staponkienė.
Parlamentarė teigė taip pat pasigedusi ir prezidento įvardintos valstybinės strategijos gairių.
„Buvo kalbama, kad nebėra strategijos, tai, manyčiau, reikėtų bent bendrais bruožais apibrėžti tą strategiją, dabar neišgirdome jokių gairių, kokia turėtų būti ta strategija“, - kalbėjo valstietė liaudininkė.
Valdančiųjų socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė teigė, jog šių metų prezidento metinis pranešimas iš esmės nesiskiria nuo ankstesnių pranešimų.
„Gal labiau akcentuota tai, kad lyg yra sukelta pasitikėjimo valstybe krizė. Ir tai yra daugeliu aspektų, kai pristinga politinės atsakomybės ir politinės išminties, laikas nuo laiko grįžtama prie raganų medžioklės, priešpriešos, tai gimdo šaltumą tarp valdžios ir piliečio. Sutinku, kad ir pačioje politinėje sistemoje mes niekaip negebame įgyvendinti demokratinių tarpinstitucinių sprendimų tradicijų“, - teigė I. Šiaulienė.
Pasak socialdemokratės, prezidentas kaip visuomet pasigedo reformų spartos, tačiau, I. Šiaulienės nuomone, reformų spartai reikalingi ir finansiniai ištekliai, žmonių psichologinis pasirengimas ir „tai nėra vien tik politikų kaltė, kad reformos stringa“.
I. Šiaulienė taip pat teigė mananti, kad prezidento kritika nebuvo taikoma kryptingai Vyriausybei, o buvo nukreipta į platesnį politinį lauką.
I. Degutienė: G.Kirkilas turėtų susirūpinti
Opozicinių konservatorių frakcijos seniūnė Irena Degutienė teigė, jog šių metų prezidento pranešimas išsiskiria pesimistiniu tonu.
„Jei palygintume ankstesnius metinius pranešimus, tai jie visi būdavo labiau įkvepiantys, su aiškesnėmis politinio gyvenimo gairėmis, nei šių metų pranešimas, kuriame vyravo pesimistinis visos politinės bendruomenės vertinimas“,- teigė I. Degutienė.
Konservatorės teigimu, prezidento metiniame pranešime daugiausia kritikos sulaukė Vyriausybės kuruojamos sritys.
„Po tokio negailestingo prezidento vertinimo, Vyriausybės vadovui G. Kirkilui reikėtų susimąstyti, nes tos išsakytos mintys ir kritika labiausiai buvo taikoma Vyriausybei ir už pranešime minėtą neviltį labiausiai atsakinga Vyriausybė. Mūsų manymu, tai dar kartą parodo, kad šiandieninės Vyriausybės darbas vertinamas blogai ir mūsų siūlymas dar žiemos metu organizuoti pirmalaikius rinkimus buvo teisingas, mes tik apgailestaujame, kad neužteko Seime politinės valios įgyvendinti tai“, - sakė I. Degutienė.
Kitos opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis džiaugėsi, kad prezidentas nuosekliai skatina liberalias vertybes.
„Prezidento metinė kalba mažai kuo skyrėsi nuo ankstesnių jo pranešimų – V. Adamkus ir toliau propaguoja liberalias vertybes. Džiugu, kad prezidento išdėstyti prioritetai labai susišaukia ir su Liberalų sąjūdžio siekiais, deja, pranešime nuolat skambėjusi nusivylimo gaida, aiškiai signalizuoja, kad šis Seimas neįgyvendins prezidento išskirtų prioritetinių darbų“,- teigė E. Masiulis.
Anot jo, prezidentas V. Adamkus skendi politinėje vienatvėje ir iš šio Seimo nebesitiki esminių pasiekimų.
Partija „Tvarka ir teisingumas“, vertindama prezidento V. Adamkaus metinį pranešimą, nesutinka, kad Lietuvoje yra pasitikėjimo valstybe krizė. "Žmonės nenusivylė valstybe. Jie nenusivylė Lietuva. Valstybės piliečiai nusivylė šiandienine jos valdžia. Ir nepamirškime, kad viena iš tos valdžios dalių yra Prezidento institucija", - sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas.
„Tvarka ir teisingumas“, pritardama pranešime išdėstytai kritikai dėl daugelio valdžios institucijų prastos veiklos arba neveiklumo, pasigedo paties prezidento V. Adamkaus asmeninės atsakomybės ir jo konkrečių veiksmų, siekiant kad valdžia Lietuvoje tarnautų jos piliečiams.
Apžvalgininkai V. Adamkaus kalbą įvertino kaip konstatuojančią problemas, bet nesiūlančią sprendimų.
Žurnalo „Versus“ redaktorius Vidas Rachlevičius nuomone, kalboje nebuvo originalių idėjų ar konkrečių pasiūlymų.
„Iš kalbos atrodo, kad prezidentas ir Prezidentūra neturi aiškių idėjų ir pasiūlymų ateičiai“, – Lietuvos televizijai komentavo V. Rachlevičius.