Idėjos originalumą labiau vertina jaunesnio amžiaus (iki 35 m.), aukštesnio išsimokslinimo respondentai.
Sausio pabaigoje buvo pristatyta Lietuvos įvaizdžio koncepcija, kurioje teigiama, kad pasauliui Lietuva bus pristatoma kaip drąsi šalis. Pasak koncepciją rengusių ekspertų, drąsa ženklina šalies istoriją - nuo paskutinės pagonių tautos iki šalies, inicijavusios Sovietų Sąjungos sugriuvimą.
Lentelė 1
| K1. Ar pritartumėte idėjai, kad Lietuva pasauliui prisistatytų kaip drąsi šalis? | (proc.) |
|---|---|
| Taip, nes tai atspindi lietuvių būdą | 19,9 |
| Taip, nes tai originalu | 26,0 |
| Ne, nepritarčiau | 35,2 |
| Nežino/ neatsakė | 18,9 |
| Iš viso: | 100 |
Kita šiuo metu dažnai aptariama idėja dėl angliško Lietuvos pavadinimo „Lithuania“ keitimo į paprastesnį, lengviau rašomą ir ištariamą žodį nesulauktų platesnio šalies gyventojų palaikymo, pirmiausia dėl to, kad dabartinis vardas daugeliui atrodo jau nusistovėjęs (50 proc., lentelė 2, dažniau jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai), dar 21 proc. neigiamą nuostatą grindžia tuo, kad Lietuva negali kištis į kitų kalbų „daržą“ (dažniau vyresnio amžiaus, didesnių pajamų atstovai).
Pavadinimo keitimui pritartų 9 proc. apklaustųjų.
Lentelė 2
| K2. Ar Lietuvai reikėtų keisti anglišką šalies pavadinimą „Lithuania“? | (proc.) |
|---|---|
| Taip, nes jį sunku ištarti | 7,2 |
| Taip, nes jis per ilgas | 2,0 |
| Ne, nes visi prie jo pripratę | 49,7 |
| Ne, nes mes negalime kitiems nurodinėti, kaip mu s vadinti kita (pvz. anglų) kalba | 21,3 |
| Nežino/neatsakė | 19,8 |
| Iš viso: | 100 |
Kalbant apie Lietuvos privalumus, patys gyventojai pirmiausia kalba apie gamtos grožį (32 proc., lentelė 3), istoriją (25 proc.) bei architektūrą (19 proc.).
Gamtą kaip charakteringą Lietuvos privalumą dažniau įvardijo aukštesnio išsimokslinimo respondentai, istoriją – vyrai, jauniausio ir vyriausio amžiaus respondentai. Atkreipti dėmesį į savitą architektūrą dažniau linkę didesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.
Lentelė 3
| K3. Jūsų nuomone, kokie Lietuvos privalumai sudomintų užsieniečius? | (proc.) galimi keli atsakymo variantai, suma viršija 100 proc. |
|---|---|
| Gamta | 32,2 |
| Istorija | 24,7 |
| Architektūra | 19,0 |
| Svetingi žmonės | 11,2 |
| Gražios moterys | 7,4 |
| Skanus alus | 6,8 |
| Mažos kainos | 1,7 |
| Kita | 1,2 |
| Nežino/ neatsakė | 17,0 |
| Iš viso: | 100 |
Jei Lietuvos valstybę būtų bandoma reprezentuoti istorinio įvykio ekranizacija, idėjų būsimam scenarijui šalies gyventojai siūlo semtis iš kunigaikščio Vytauto valdymo laikotarpio (19 proc.), Lietuvos išstojimo iš SSSR peripetijų (17 proc.) bei Žalgirio mūšio įvykių (17 proc.).
Vytauto valdymo laikotarpis vertas dėmesio dažniau atrodo vyrams bei jaunimui (iki 25m.). Išstojimą iš SSSR dažniau vaizduotų 36 -55 m., didmiesčių gyventojai, moterys. Žalgirio mūšio ekranizacija patrauklesnė Lietuvos vyrams.
Lentelė 4
| K4. Kaip manote, kokio istorinio įvykio ekranizacija teigiamai reprezentuotų Lietuvą pasaulyje? | (proc.) |
|---|---|
| Kunigaikščio Vytauto valdymo laikotarpis | 19,0 |
| Išstojimas iš SSSR | 17,4 |
| Žalgirio mūšis | 17,0 |
| Tremtys į Sibirą | 7,4 |
| Pokario partizanų kovos | 5,7 |
| Reikėtų išgalvoti įdomų įvykį | 3,8 |
| Pilėnų tragedija | 3,3 |
| Lietuvos pakrikštijimas | 3,2 |
| Nežino/ neatsakė | 23,2 |
| Iš viso: | 100 |
Šį gyventojų viešosios nuomonės tyrimą DELFI portalo užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" vasario 12-20 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.