Skundai (daugiausia anoniminiai), kurie vėliau virsta oficialių žinybų raštais ar pavedamais tyrimais, toliau nesiliauja plūsti į Seimo aplinkos apsaugos komitetą, Aplinkos ministeriją, prezidentūrą.

B. Bradauskas: kiek galima užsiiminėti viena persona?

Seimo aplinkos apsaugos komitetas, kurio pirmininkas – socialdemokratas Bronius Bradauskas, o vicepirmininkas socialliberalas Gediminas Jakavonis, šią savaitę nutarė paraginti aplinkos ministrą socialliberalų partijos vadovą Artūrą Paulauską skubiau nagrinėti visuomenės atstovų siunčiamus skundus.

„Atsižvelgiant į nesiliaujančius neigiamus visuomenės atstovų pareiškimus dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės A. Stancikienės veiklos siūlyti aplinkos ministrui A. Paulauskui skubiau išnagrinėti visuomenės atstovų pareiškimuose nurodomus faktus ir imtis priemonių, kad susidariusi situacija būtų kuo greičiau išspręsta“,- rašoma komiteto nutarime.

Paklaustas, kas inicijavo tokio nutarimo svarstymą B. Bradauskas teigė, jog inicijavo keli komiteto nariai, kurių jis neįvardijo.

„Todėl, kad nesiliauja pareiškimai, vienas po kito eina į komitetą, penkiolika jų gauta ir iš vienos pusės, ir iš kitos yra, aišku daugiau yra skundžiančių A. Stancikienę, pora yra ir ginančių. Tam, kad būtų pabaigta visa ta melodija, paraginome greičiau užbaigti tuos reikalus, ištirti ir jei yra kas, tai sakyti, kas yra, tegul pabara A. Stancikienę, ar pamoko, čia ne mūsų kompetencijoje nurodinėti, ką daryti. O jei nėra pažeidimų – tai sakyti, kad nėra. Reikia jau pabaigti visą tą jovalyną. Kiek gi galima užsiiminėti viena persona?“,- DELFI komiteto nutarimą penktadienį komentavo B. Bradauskas.

Pasak jo, šis nutarimas priimtas bendru posėdyje dalyvavusių komiteto narių sutarimu. Tačiau vienas komiteto narių Seimo pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Algis Čaplikas teigė, jog protokole nurodyta sprendimo formuluotė – netiksli.

„Mes tiesiog komitete gavę dar vieną anoniminį skundą pasisakėme už tai, kad tas skundas būtų persiųstas Aplinkos ministerijai. Nurodymų skubiai nagrinėti, kažką spręsti nebuvo. Tiesiog pasakėme, kad tai – ne mūsų kompetencija“, - teigė A. Čaplikas.

Kai kurių posėdyje dalyvavusių komiteto narių teigimu, minimas anoniminis skundas komitete gautas per G. Jakavonį. Be to, neoficialiomis žiniomis, komiteto posėdyje pradžioje siekta formuluoti komiteto nutarimą, įrašant siūlymą aplinkos ministrui spręsti A. Stancikienės ir R. Baškytės tinkamumo užimti einamas pareigas klausimą.

DELFI primena, jog G. Jakavonis praeitą mėnesį dalyvavo savo artimo bendražygio kito socialliberalo verslininko Rolando Zujevo inicijuotame pikete, kuriame raginta atleisti A. Stancikienę ir R. Baškytę.

Jei negali pakeisti įstatymų vykdytojų – pakeisk įstatymus

Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas B. Bradauskas taip pat šią savaitę pasirašė dar vieną raštą, dėl darbo grupės sudarymo.

Ši darbo grupė, kuriai numatytas ir atskiras apmokėjimas, turėsianti nagrinėti saugomų teritorijų valdymo srities teisinio reguliavimo problemas bei pateikti siūlymus dėl galiojančių įstatymo pataisų.

B. Bradauskas DELFI aiškino, jog šią darbo grupę sumanyta sudaryti dar per praėjusių metų pavasarį vykusį Seimo aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamąjį posėdį į Kuršių nerijos nacionalinį parką.

„Pagrindinis motyvas – savivaldybės kelia tą problemą, kad yra dvivaldystė ir kai yra tokia dvivaldystė, tai ir neefektyvus valdymas. (...) Dvivaldystė tarp savivaldybės ir nacionalinio parko direkcijos, jie kariauja“, - sakė B. Bradauskas.

Parlamentaras nepaaiškino, kodėl darbo grupę nutarta sudaryti tik dabar, tai yra praėjus beveik metams po komiteto sprendimo sudaryti tokią darbo grupę.

B. Bradauskas teigė besitikėjęs, jog aistros Kuršių nerijoje – savaime aprims ir nereikės atskiro įsikišimo.

„Aš gi ir pats kalbėjausi su A. Stancikiene, sakiau, kad būtų lankstesnė“, - teigė B. Bradauskas.

Į darbo grupę, nagrinėsiančią valstybės saugomų teritorijų teisinio reglamentavimo problemas, kviečiami atstovus deleguoti Savivaldybių asociacijos atstovai, Lietuvos mokslų akademijos, Vilniaus universiteto, Architektų rūmų bei kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Tuo tarpu tiesiogiai minėtus įstatymus vykdančios Valstybės saugomų teritorijų tarnybos atstovų deleguoti neprašoma.

„O kam man popierių gadinti. Aš paskambinsiu R. Baškytei, kurią pažįstu ir pasiūlysiu“,- teigė B. Bradauskas.

Beje, jis pats teigė turįs asmeninę nuomonę, jog galiojančių įstatymų keisti nereikėtų ir, be to, kalbėdamas apie įstatymų pataisas užsiminė, jog siūlymai iš KNNP „išimti“ Kuršių nerijos gyvenvietes – tikrai nepagrįstas.

Ministras naujas, skundai – seni

Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė šią savaitę taip pat teigė pasirašiusi bent tris raštus dėl ministerijai perduotų skundų dėl KNNP direkcijos sprendimų bei jos vadovės veiklos.

J. Juozaitienė užsiminė sulaukusi ministro A. Paulausko priekaištų dėl per vangiai rengiamų ministerijos teisininkų atsakymų į šiuos skundus.

„Šiandieną pasirašiau bent tris tokius raštus. Net gavau barti iš ministro, kodėl taip ilgai mūsų teisininkai neišnagrinėjo tų skundų. Iš jų vienas – dėl straipsnių, kitas dėl automobilių, trečio net neatsimenu. Visi tie skundai – jie labai senos istorijos“, - DELFI penktadienį sakė J. Juozaitienė.

Pasak jos, dauguma skundų – anoniminiai, ir dauguma jų ministerijos jau buvo anksčiau nagrinėti bei atsakyti, ir darbą pradėjus naujam aplinkos ministrui A. Paulauskui siunčiami iš naujo.

„Skundų turinys beveik nesikeičia. Galbūt keičiasi kartais tik autoriai – vienu atveju jie pasirašomi Kuršių nerijos mylėtojų draugijos, kitu atveju – Kuršių nerijos bičiulių ir pan. Šių metų pradžioje pasipylė naujų skundų banga. Aišku, kad atėjus naujam ministrui tie skundai, dėl kurių atsakymai, matyt, nepatenkino, jie vėl antru kartu siunčiami. Manau, kad daugelį tų problemų galima išspręsti civilizuotai, nei tos direktorės puolant, nei besiaiškinant per spaudą. Ne riksmais, ne šauksmais ir ne skundais“, - sakė aplinkos ministerijos sekretorė socialdemokratė Jūratė Juozaitienė.