Konservatorių lyderis kasa duobę Lietuvos ir Rusijos santykiams

Seimas penktadienį neeilinėje sesijoje pritarė Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos nario Vytauto Landsbergio pateiktam kreipimuisi į Rusijos Valstybės Dūmą dėl pagalbos, tiriant Sausio 13-osios žudynių bylą, tačiau nusprendė tekstą redaguoti ir atidėti jo priėmimą kitai savaitei.

Seimas Valdančiosios koalicijos atstovai priekaištavo V. Landsbergiui, jog jis savo kreipimąsi pateikė netikėtai, nepasikonsultavęs prieš tai su Seimo Užsienio reikalų komitetu ar Užsienio reikalų ministerija.

Kreipimosi projekte teigiama, kad sovietų kariškiai, prieš dešimtmetį "žudę ir žaloję civilius gyventojus, netrukus buvo apdovanoti ir paaukštinti". Anot kreipimosi projekto, Lietuvos teismas nuteisė kelis sąmokslininkus, "bet teisingumas ligi šiol nepalietė nei tiesioginių žudikų, nei aukščiausiųjų agresijos kaltininkų. Daugelis jų, gyvenančių Rusijos Federacijoje, nebuvo leisti net apklausti".

Kaip žinoma, dar 1994 metais buvo pasirašyta ir vėliau įsigaliojo Rusijos ir Lietuvos abipusės teisinės pagalbos sutartis, įpareigojanti abiejų valstybių teisėsaugos struktūras vykdyti viena kitos teisinės pagalbos prašymus.

Paneigdamas jam mestus kaltinimus dėl pareiškimo skubotumo, V. Landsbergis žurnalistams sakė, kad "tuos priekaištus kiekvienas Seimo narys galėtų adresuoti sau. O kodėl jis nepateikė, o kodėl jam tai nerūpi?".

Liberalas Algirdas Gricius siūlė Seimo nariams labai rimtai vertinti kreipimosi tekstą, atsižvelgiant į galimą Rusijos Dūmos jautrumą. "Aš tikrai nedrįsčiau imtis tokios iniciatyvos", sakė A. Gricius, pažymėję, jog iš esmės pritaria kreipimuisi, bet siūlė jį labiau subalansuoti ir parašyti diplomatiškiau.

Prieš apsisprendžiant dėl kreipimosi likimo, liberalas ragino Seimo narius įvertinti sudėtingą Lietuvos ir Rusijos santykių kontekstą - Lietuvos siekį įstoti į NATO, pavasarį numatomą sienos sutarties ratifikavimą Rusijos Dūmoje, derybas dėl Rusijos tranzito per Lietuvą tarifų.

V. Landsbergio parengtame kreipimesi atkreipiamas dėmesį į tai, kad nepaisant 1994 m. pasirašytos abipusės Lietuvos ir Rusijos teisinės pagalbos sutarties, Sausio 13-osios bylos įtariamieji ir liudininkai gyvenantys Rusijoje nėra apklausti nei Lietuvos, nei Rusijos teisininkų, o vienas teisiamas "neseniai apgavo Lietuvos teismą, pabėgo nuo teisingumo ir pasislėpė Rusijoje".

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis pasiūlė Seimui kreiptis į Rusijos Dūmą, kviečiant ją "imtis žingsnių, kad iš Rusijos Federacijos valstybinių teisinių struktūrų pusės nebūtų trukdymų vykdyti teisingumą Vilniaus 1991 m. sausio 13-osios žudynių byloje".