„Nemanau, kad reikia dar akivaizdesnių įrodymų, jog eitynėse dalyvavę žmonės kurstė tautinę neapykantą bei prisidengę Nepriklausomybės atkūrimo diena siekė atkreipti į save dėmesį ar pritraukti daugiau jaunuolių. Pažymėtina, kad tautinis patriotizmas čia niekuo dėtas, nes 1990 m. už Lietuvos nepriklausomybę kovojo visi – tiek lietuviai, tiek rusai, lenkai, žydai ar kitų tautybių žmonės“, - teigė Laima Mogenienė.
Politikė primena, kad Baudžiamajame kodekse nurodoma griežta atsakomybė už tautinės ir rasinės nesantaikos kurstymą. VRM atstovo pasisakymas yra neadekvatus situacijai ir demonstruoja teisėsaugos vadovų norą neigti problemą ar paslėpti savo bejėgiškumą. „Akivaizdu, kad Vidaus reikalų ministerijos pozicija trukdo pradėtam ikiteisminiam tyrimui ir turės neigiamos įtakos panašių incidentų tyrimams“, - sako ji.
„Kovo 11 d. incidentas – tai priminimas, kad problemos neigimas neprisideda prie jos sprendimo. Neturėtume mokytis problemų nutylėjimo meno iš sovietinės praeities. Daugelio organizacijų ir žmonių nuomone, rasistinių išpuolių Lietuvoje daugėja, žmonės jaučiasi nesaugūs. Skustagalvių eitynės - tai neabejotinas signalas patriotinio ugdymo, nepilnamečių užimtumo ir jaunimo politikos kuratoriams bei vykdytojams, skatinantis įvertinti jų veiklos efektyvumą“, - sakė Valstiečių liaudininkų frakcijos narė.
Žmogaus teisių komitetas posėdyje pritarė Seimo narės iniciatyvai artimiausiu metu surengti pasitarimą su atsakingomis valstybės institucijomis, kuriame bus išanalizuota kaip taikomi teisės aktai, užtikrinantys žodžio ir susirinkimų laisvę, o tuo pačiu, kaip praktikoje įgyvendinamos nuostatos dėl rasizmo, ksenofobijos ir neapykantos apraiškų prevencijos. Taip pat bus išsamiai išanalizuotas konkretus Kovo 11-osios incidentas, nagrinėjant jo priežastis, pasekmes ir konkrečių pareigūnų bei institucijų atsakomybę.