Kritikai pamiršta Seimo priimtą „tragišką“ įstatymą
Pirmadienį interneto Interneto konferencijoje bendraudamas su DELFI skaitytojais, E. Kūris sulaukė ne vieno klausimo apie dvigubą pilietybę ir priekaištų, esą dėl to kaltas KT.
„Ar baigiant kadenciją neskauda širdies dėl lengva ranka nubrauktos užsienio lietuviams dvigubos pilietybės?“ – domėjosi vienas skaitytojas.
„Skauda, kad Lietuva praranda žmones (kurie ir išvažiavę lieka piliečiais). Bet ne dėl KT ji juos praranda, - tvirtino teisėjas. – Pasakysiu atvirai: žmonės dezinformuojami. Dvigubą pilietybę draudžia Konstitucija, išskyrus retas išimtis, o įstatymas išimtį pavertė taisykle. Beje, Konstitucijos koncepcijos metmenyse Konstitucijos kūrėjams buvo aiškiai duota užduotis: „TIK IŠIMTINIAIS ATVEJAIS LIETUVOS RESPUBLIKA PRIPAŽĮSTA DVIGUBĄ PILIETYBĘ“ (didžiosiomis raidėmis parašė E. Kūris – DELFI), o tie atvejai turėjo būti numatyti pačioje Konstitucijoje“.
Pasak KT pirmininko, „dabar įstatymo kaip ir nėra, liko kažkoks draiskalas skylėtas... Seimas turi priimti įstatymą, kur būtų numatyti atskiri atvejai, kurie netaptų taisykle ir nediskriminuotų žmonių pagal tautybę“.
Vėliau DELFI klausiamas, ko reikia šiai problemai išspręsti – Konstitucijos pataisų ar įstatymo pakoregavimo, E. Kūris ragino atsižvelgti į konkrečius tikslus. Norint įteisinti plačias galimybes būti „dvigubu piliečiu“, būtina keisti Konstituciją ir tai daryti referendumu. Tačiau atskiriems atvejams, kurie netaptų taisykle, pakaktų įstatymo papildymo.
„Tie, kurie labiausiai keikia KT, nutyli, koks buvo priimtas įstatymas. Jis, galiu pasakyti, tragiškas, - kalbėjo teisėjas. – Nes jis leido jums, man ir kitiems parašyti prašymą valstybėlės kur nors prie pusiaujo atitinkamai institucijai ir už šimtą „žalių“ gauti jos pilietybę, neišvykus iš Lietuvos nė vienai dienai. Toks buvo įstatymas, tokį priėmė Seimas. Tie, kas gina tokį įstatymą, mažų mažiausiai elgiasi nesąžiningai“.
Anot E. Kūrio, iš išvykstančiųjų niekas neatima Lietuvos pilietybės. Jei emigrantai sulaukia galimybės gauti kitos valstybės pasą, kartais (pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose) turi žodžiu ir raštu deklaruoti atsisakantys bet kokių sąsajų su kita šalimi, o kitur pakanka prisiekti būti lojaliam piliečiui.
„Valstybės tam tikru mastu toleruoja šitą dalyką. Tačiau Lietuva, 1992 m. referendumu priimdama Konstituciją, įvedė griežtą taisyklę“, - pažymėjo KT vadovas.
Jis leido suprasti gana skeptiškai vertinantis dvigubą pilietybę: „Grėsmių visuomet yra. Dvigubas lojalumas. Karinė tarnyba. Įvairių piliečio pareigų nevykdymas. Nutolimas nuo Lietuvos reikalų ir kartu balsas sprendžiant valstybės reikalus ir taip toliau“.
Konstitucija numato, kad dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiai gali turėti tik išimtiniais atvejais. KT dar užpernai išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tai yra pernelyg plačiai paplitęs reiškinys. Seimas iki šiol nesutarė, kaip spręsti šią problemą.
E. Kūrio teigimu, nieko keisto, kad tokiame margame Seime nelengva rasti visiems priimtiną sprendimą, tačiau esą būtina tartis, siūlyti rimtas, solidžias teisines idėjas ir ieškoti išeities.
Dėl delsimo išspręsti dvigubos pilietybės problemą politikus neseniai kritikavo ir prezidentas Valdas Adamkus.
„Lietuvos politika normalius žmones gali tik atbaidyti“
Dar labiau skaitytojus domino, ką E. Kūris ketina veikti baigęs vadovauti KT ir ar nepuoselėja planų kandidatuoti į prezidentus. Jis žada dėstyti, rašyti ir nepalikti Lietuvos dėl teisėjo vietos nei Europos Žmogaus Teisių Teisme, nei Tarptautiniame Teisingumo Teisme. Beje, pastarajame dirba jo tėvas – Pranas Kūris.
„Nebūti teisėju bus gerai. Nebūsiu tiek suvaržytas, reikšdamas nuomonę“, – prisipažino ketvirtadienį kadenciją baigsiantis KT vadovas.
Pasidomėjus, ar taps politiku, E. Kūris atsakė klausimu: „O ką man pasiūlytumėte?“ Į tiesų klausimą, ar planuoja siekti valstybės vadovo posto, ir pažadą už jį balsuoti teisininkas atsakė lakoniškai: „Ačiū už balsą. Vieną jau turiu, o kiti – nė vieno“.
„Žinote, kiek ten norinčių, PR (viešuosius ryšius – DELFI) sau darančių ir mane avansu peckiojančių?“ – retoriškai klausė E. Kūris, tačiau pripažino girdintis įvairių užuominų apie galimą politinę veiklą.
Lietuvoje šiandien politikos esą beveik nebėra, o tokiai, kokia yra, jis sakė pašaukimo neturintis. „Tokia politika normalius žmones gali tik atbaidyti“, - DELFI sakė teisėjas.
Jis apgailestavo, kad mūsų šalyje kol stokojama politinės kultūros, ir sutiko, jog Seime reikėtų daugiau teisininkų: „Bet kol jie nenusistatys normalaus atlyginimo, o žais su kanceliarinėmis išlaidomis, to nebus“.
E. Kūris tikino, kad didelių pajamų negauna ir teisėjai, ypač apylinkių, - tuo gali pasigirti tik privačiame sektoriuje dirbantys teisininkai: „Nenormali situacija, kai kas trečias teisėjas bylinėjasi su valstybe dėl atlyginimo, kuris buvo sumažintas ir 8 metus nekyla“.
Problemų KT vadovas mato ir dabartinėje teisininkų ruošimo sistemoje. „Neseniai mūsų Teismas dėl to priėmė nutarimą. Kiekviena mokykla ruošia pagal savo modelį, o „valstybinės sistemos“ nėra. Bet yra ir daug kūrybingų dėstytojų, ir žingeidžių studentų. Tad ne viskas taip blogai“, - tikino jis.