Parlamentiniam tyrimui pritarė ir socialdemokratas Zigmantas Balčytis. Pastarasis prieš pusantrų metų formuojant keturioliktąją Vyriausybę buvo socialdemokratų siūlytas kandidatas į ministro pirmininko postą.

Tačiau Seimas jo kandidatūrai tąkart nepritarė. Esama prielaidų, kad Z.Balčyčio kandidatūrai tąkart esą galėjo būti nepritarta ir dėl dabartinio premjero socialdemokratų partijos vadovo G.Kirkilo pastangų.

"Mes visi su jumis sueidami į vieną ar kitą kadenciją, ne tik dirbame Seime, bet ir kuriame tam tikrus politinius mūsų valstybės ateities principus, politinius principus, kuriame savo tarpusavio bendravimo principus ir daug kitų dalykų, kurie (mes visi puikiai žinome) yra užrašyti paraštėse. Taip, iš tikrųjų šitas klausimas kažkuria prasme liečia mane asmeniškai. Man teko susipažinti su tam tikru leksikonu, kuris buvo pasakytas mano adresu prieš pusantrų metų. Ir aš tikrai džiaugiuosi, kad mes kartu su jumis (ir aš taip pat) esame padarę didelę didelę pažangą. Suprantame, kad gyvenime negalima galvoti, kad bus taip, kaip tu nori, kai iš tikrųjų taip ir negali būti", - kalbėjo Z.Balčytis.

Jis teigė palaikąs parlamentinį tyrimą dėl 14–osios Vyriausybės sudarymo aplinkybių, nors netikįs žiniasklaidoje skelbtomis detalėmis, tačiau norįs aiškumo.

"Aš, kaip žmogus, kaip pilietis, turintis savo šeimą, esu įsitikinęs, kad ta informacija, kuri buvo paskleista informacijos priemonėse ir, kaip minėjo dabartinis premjeras G.Kirkilas, neatitinka tikrovės. Aš tikrai tuo tikiu. Aš šiandien palaikysiu 4 straipsnio 1 punktą, kuriame kalbama apie tam tikrą politinį išsiaiškinimą, kaip buvo formuojama viena ar kita Vyriausybė, norėdamas nuimti tam tikrus šešėlius nuo XIV Vyriausybės sudarymo legitimumo ir galbūt taip pat… sukurdami kartu su jumis tam tikras prielaidas, ko tiksliai žinome, kad ateityje neturėtų būti. Yra labai daug įvairių kalbų įvairiuose neformaliuose, neoficialiuose pokalbiuose. Aš, kaip pilietis, taip pat esu suinteresuotas, kad viskas stotų į savo vietas. Todėl aš palaikau, nekreipdamas į tai dėmesio, kaip kiti mano kolegos tą darys", - kalbėjo Z.Balčytis.

Parlamentinio tyrimo iniciatoriai siekia, kad laikinoji tyrimo komisija ištirtų, kurie fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, neturintys konstitucinių Vyriausybės sudarymo įgaliojimų, įtakojo ar kaip kitaip savo sprendimais iš esmės nulėmė 14–osios Vyriausybės sudarymą; ar ši jų įtaka neprieštarauja konstitucinėms Vyriausybės sudarymo nuostatoms bei principams, taip pat valdžių atskyrimo principui ir nekelia grėsmės Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai.

Komisija taip pat būtų įpareigota aiškintis, „kurių oficialių ir (ar) neoficialių asmenų sprendimai ar kita įtaka lėmė tai, kad Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo patarėju buvo paskirtas Albinas Januška; ar šio asmens oficiali ir (ar) neoficiali veikla nepažeidžia valdžių atskyrimo principo ir nekelia grėsmės Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai“.

Dar vienas galimai būsimai komisijai formuluojamas klausimas – „kurie fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kokiomis priemonėmis ir dėl kokių priežasčių siekė atstatydinti iš užimamų pareigų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Algimantą Matulevičių; ar ši įtaka nepažeidžia konstitucinių Seimo nario laisvo mandato, valdžių padalijimo principo, ar nekelia grėsmės Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai“.

Taip pat būtų siekiama aiškintis, kurių fizinių ir juridinių asmenų oficialūs ir neoficialūs sprendimai lėmė nacionalinio investuotojo į naują atominę elektrinę sudėties pasirinkimą ir „ar jų įtaka nekelia grėsmės Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai“.

„Aš manau, kad esminis klausimas, kas skiria Lietuvoje premjerus, kas formuoja Vyriausybę yra esminis klausimas, svarbus ir Lietuvos piliečiams, ir Lietuvos valstybei. Mes visi labai daug kalbame apie oligarchus. Mes kalbame apie tai, kad sprendimai priiminėjami … „vipinėje“ ložėje, o kada mums reikia padaryti paprastą dalyką, išsiaiškinti konkrečius skaičius, faktus ir konkrečią situaciją, mes pradedame vieni kitus kaltinti politikavimu. Čia ne politikavimas, čia noras sužinoti kas yra kas Lietuvoje ir kas yra premjeras mūsų Vyriausybėje“, - pristatydamas nutarimo projektą ketvirtadienį Seime kalbėjo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis.

Valdančiųjų socialdemokratų bei valstiečių liaudininkų atstovai savo ruožtu teigė, jog inicijuojant komisiją siekiama politikuoti.

Seimo valdančiosios socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė teigė, jog už G.Kirkilo Vyriausybę balsavo Seimo nariai. „(...) Kokie kur bebūtų susitarimai, kokiose ložėse, už Vyriausybę balsavo Seimo nariai, tai ką jūs norite tirti? Čia nebuvo jokių kitų atstovų, tik tautos rinkti atstovai ir jie balsavo už keturioliktosios Vyriausybės sudarymą“, - sakė I.Šiaulienė.

V.Mazuronis į tai atsakė, jog parlamentinė komisija – „nėra kažkoks tai baudžiamosios teisės klausimas“.

„Tai yra politinis klausimas ir šioje vietoje išsiaiškinti situaciją gali tik politinė institucija, t. y. Seimo laikinoji komisija. Mes neklausėme šitais klausimais, kas balsavo už Vyriausybę, mes klausėme, kas ją sudarė ir pateikė balsuoti. Manau, kad tai labai svarbus klausimas ir į jį atsakyti būtina Lietuvos piliečiams ir mūsų valstybės ateičiai“, - sakė V.Mazuronis.

Parlamentinį tyrimą dėl G.Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės sudarymo siūloma inicijuoti atsižvelgiant į visuomenės informavimo priemonėse, taip pat esamų bei buvusių Seimo ir Vyriausybės narių pateiktą informaciją apie galimai nekonstitucines įtakas sudarant 14–ąją Vyriausybę ir formuojant Seimo daugumą.

Komisija turėtų atsakyti į klausimus, kurie fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, neturintys konstitucinių Vyriausybės sudarymo įgaliojimų, darė įtaką ar kaip kitaip savo sprendimais iš esmės nulėmė 14 – osios G.Kirkilo Vyriausybės sudarymą; ar ši jų įtaka neprieštarauja konstitucinėms Vyriausybės sudarymo nuostatoms bei principams, taip pat valdžių atskyrimo principui ir nekelia grėsmės Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai.

Kaip yra pranešusios LNK „Žinios“, prieš Gediminui Kirkilui tampant mažumos Vyriausybės vadovu esą neapsieita be rusiškų dujų tarpininkės „Dujotekanos“ vadovo Rimando Stonio įsikišimo.

Opozicinių „darbiečių“ vadovai prakalbo apie tai, jog prieš kelerius metus į lemiamą susitikimą „darbiečio“ parlamentaro Jono Pinskaus namuose G. Kirkilas buvo atsivežęs politologą Raimundą Lopatą ir R. Stonį.

Minėtame susitikime prieš pusantrų metų buvo susirinkę „darbiečiai“ Jonas Pinskus, Kęstutis Daukšys, Gintaras Furmanavičius ir socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Į derybas buvo pakviesti ir jokių pareigų nei partijose nei valstybėje neužimantys rusiškų dujų tarpininkės „Dujotekanos“ vadovas Rimandas Stonys ir jo remiamo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas R. Lopata. „Darbiečiai“ sako nesupratę, kodėl į susitikimą būsimas premjeras atsivedė „Dujotekanos“ vadovą R. Stonį ir politologą R. Lopatą.

„Valdantieji savo ruožtu yra parengę alternatyvų nutarimo projektą, kuriuo siūlė pradėti parlamentinį tyrimą dėl galimų grėsmių valstybės interesams, kurias esą galėjo sukelti „Leo LT“ projekto kritikai. Tačiau Seimas ketvirtadienį nusprendė nepradėti svarstyti pastarojo nutarimo projekto ir daryti pertrauką jo pateikime.