Išvados apie valstybių ekonomiką buvo daromos remiantis tokiais rodikliais kaip augimo tempas, BVP dalis vienam gyventojui, infliacijos tempas, pajamų skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų bei valstybės valdymo kokybė.

Į pirmąjį silpniausių valstybių dešimtuką pateko: Somalis, Afganistanas, Kongas, Irakas, Burundis, Sudanas, Centrinė Afrikos Respublika, Zimbabvė, Liberija ir Dramblio Kaulo Krantas.

Iš buvusių SSRS respublikų, blogiausia situacija Turkmėnijoje ir Uzbekijoje, kurios užėmė 35 ir 36 vietas. Tadžikija atsidūrė 42 pozicijoje, Rusija – 65, Kirgizija – 73, Azerbaidžanas – 80, Baltarusija – 81, Moldova – 88, Kazachstanas – 89, Gruzija – 90, Armėnija – 105, Ukraina – 107, Latvija – 136, o Lietuva – 138.

Palyginimui: Pakistanas liko 33 vietoje, Rytų Timoras – 43, Kenija – 50, Alžyras – 57, Sirija – 59, Kuba – 62, Iranas – 66, Indija – 67, Kinija – 74, Vietnamas – 83, Libija – 86, Turkija – 98, Libanas – 93, Serbija – 108, Argentina – 115, Lenkija – 135.

Stipriausios valstybės pagal šį reitingą – Slovakija, Vengrija ir Čilė. Bendrai reitingo autoriai išskyrė penkias pagrindines kategorijas: bankrutavusios valstybės (failed states) (pavyzdžiui, Afganistanas, Somalis ir Kongas), kritiškai silpnos valstybės (Irakas, Šiaurės Korėja, eilė centrinės Afrikos valstybių), silpnos valstybės (į šią grupę papuolė Turkmėnija, Uzbekija, Tadžikija, o taip pat Pakistanas, Venesuela, Kambodža, Laosas, Mozambikas ir kt.), dėmesio reikalaujančios valstybės (Rusija, Baltarusija, Kirgizija ir Azerbaidžanas, o taip pat Kinija, Indija, Indonezija, Namibija, Egiptas, Kolubija ir kt.), pakankamai galingos ir stabilios valstybės (Moldova, Kazachstanas, Gruzija, Armėnija, Ukraina, Latvija ir Lietuva).