Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) valdybos pirmininkė Dalia Henke DELFI sakė, kad tarp emigrantų gaji nuomonė, jog norint Lietuvoje investuoti uždirbtus pinigus, reikia pereiti „kryžiaus kelius“. Ir apskritai, anot jos, labai trūksta koncentruotai, trumpai ir aiškiai parengtos informacijos, kas laukia į gimtąją šalį grįžtančių lietuvių.

„Gal milijonieriai ir yra laukiami, aš nežinau, bet smulkaus verslo galimybės, man atrodo, dar turėtų būti tobulinamos Lietuvoje“, – sakė D. Henke.

Labiausiai emigravusius lietuvius, anot pašnekovės, baugina socialinių ir sveikatos apsaugos problemos ir nepakankama kokybė gimtinėje.

Kai kurie dar slapstosi

D. Henke iš dalies pritaria ir Migracijos informacijos centro veikiančio prie Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro koordinatorė Ieva Būdvytytė, per mėnesį nemokamu telefonu sulaukianti maždaug 300 lietuvių skambučių.

Ji DELFI sakė, kad lietuviai nemokamą numerį renka tada, kai patenka į kokią bėdą, ketina grįžti su ne lietuviu sutuoktiniu arba tiesiog ketina sugrįžti į gimtinę.

Daugiausiai klausimų grįžtantiesiems kyla dėl vaikų: kokią mokyklą rinktis, ką daryti, jei vaikas nemoka lietuvių kalbos, kaip vertinamas mokslas.

Nemažai lietuvių, anot jos, vis dar nežino, kad yra pasirašytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys su ES šalimis.

„Stebina, kad žmonės, kurie kelerius metus ten dirba, slepiasi nuo surašymo ir panašiai, nes nežino, kad jų uždarbis nebeapmokestinamas“, – pripažįsta pašnekovė, išvažiuojamajame seminare Airijoje daugelį nustebinusi pranešdama šią žinią.

Kasmet deklaruoja tik nuolatiniai gyventojai

Kasmet deklaruoti užsienyje uždirbtas pajamas, pateikdami specialią deklaraciją apie sumokėtus mokesčius užsienyje, turi tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai, o nuolatiniu Lietuvos gyventoju nelaikomi visi Lietuvos pilietybę turintys žmonės. Pagal pasirašytus susitarimus, pajamos, gautos dirbant ES šalyse, JAV papildomai neapmokestinamos, tačiau mokesčius su įvairiomis išlygomis reikia susimokėti už dividendus, honorarus, turto nuomą, individualią veiklą.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatyme numatyti keli atvejai, pagal kuriuos nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas tas žmogus, kuris gimtojoje šalyje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, socialinių, ekonominių interesų Lietuvoje turi daugiau nei užsienyje arba Lietuvoje per praėjusius metus praleido daugiau nei pusę metų.

Pavyzdžiui, jeigu metams ar dvejiems išvyko vyras, kurio šeima liko Lietuvoje, tokiu atveju laikoma, kad šis emigrantas turi daugiau interesų Lietuvoje nei užsienyje ir pajamas jam reikia deklaruoti.

„Jeigu iš Lietuvos išvykęs asmuo 10 metų dirbo JAV ar Jungtinėje karalystėje, tikėtina, kad jis darbo užsienyje laikotarpiu nebuvo nuolatinis Lietuvos gyventojas. Tačiau tai įvertinti turi pats gyventojas“, – DELFI sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė.

Ji aiškina, kad jeigu lietuvis, prieš tai jau nelaikytas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, į gimtinę grįžta gyventi metų pabaigoje, tai tais metais uždirbtų pinigų jam deklaruoti nereikia, jei pirmame metų pusmetyje – reikia.

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai savo pajamas už praėjusius metus turi deklaruoti iki gegužės. VMI, remdamasi deklaracijomis, suskaičiavo, kad 2006 m. lietuviai užsienyje uždirbo 271,6 mln. Lt. Daugiau informacijos apie mokesčių deklaravimą galima gauti paskambinus telefonu VMI telefonu 1882. Taip pat rūpimais klausimais emigrantus konsultuoja Migracijos informacijos centras nemokamu telefonu 8 800 252 52.