Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas neatmeta, kad prasidedanti pavasario sesija truks kur kas ilgiau nei iki birželio 30-osios, kai ji pagal Konstituciją turi baigtis. „Akivaizdu, kad rudenį, kai artės rinkimai, nelabai ką spėsime nuveikti, nes vyks rinkimų kampanija ir plenarinių posėdžių bus labai nedaug. Todėl gali tekti intensyviau padirbėti per šią pavasario sesiją“, – spėjo jis.

Įvykdoma tik trečdalis

Jau pirmajame naujos sesijos posėdyje turėtų būti pristatyta sesijos darbų programa – planas, kuriuo Seimo nariai vadovaujasi dirbdami visą sesiją.

Č.Juršėnas neabejoja, kad visi programoje numatyti darbai nebus atlikti, todėl dalis jų liks rudeniui ir netgi naujos kadencijos Seimui. „Paprastai į programą įrašoma kur kas daugiau klausimų, nei būna apsvarstoma per sesiją. Gal tik koks trečdalis programos būna įvykdoma“, – sakė Seimo pirmasis vicepirmininkas.

Pavyzdžiui, į praėjusios rudens sesijos darbų programą buvo įrašyta net 346 klausimai. Tačiau priimti tik 179 teisės aktai, dalies iš jų nebuvo išankstiniame darbo plane.

Č.Juršėnas teigia, kad prieš rinkimus bus jaučiamas ypač didelis Seimo narių noras įtraukti į programą kuo daugiau jiems aktualių klausimų. Taip siekiantys būti perrinkti parlamentarai esą galės parodyti rinkėjams, kad kažką dirba ir rūpinasi žmonėmis.

„Visada taip būna – vieni Seimo nariai sako, kad reikia sudaryti realistinę programą, vadinasi, į ją įrašyti mažiau darbų, kiti sieks programą praplėsti, būtinai įtraukti savo klausimus“, – įsitikinęs politikas.

Laukia daug reformų

Būsimoje Seimo pavasario sesijos programoje bus ne mažiau kaip 300 teisės aktų. Didžiąją dalį jų teikia Vyriausybė.

Praėjusią savaitę priimtame nutarime ministrų kabinetas siūlo parlamentui priimti apie 250 teisės aktų. Maždaug pusšimtis jų – vadinamieji eurointegraciniai, tai yra reikalingi Lietuvos narystei ES įgyvendinti.

„Darbus suskirstysime į prioritetinius ir likusius. Prioritetinių planas paprastai įgyvendinamas, kiti, deja, ne visi“, – kalbėjo Č.Juršėnas.

Vienas pagrindinių su ES susijusių klausimų bus praėjusį gruodį pasirašytos Lisabonos (ES reformų) sutarties ratifikavimas. Jau pirmuosiuose Seimo posėdžiuose turėtų būti svarstomas nutarimas dėl Kosovo nepriklausomybės pripažinimo.

Pavasario sesijoje taip pat ketinama patvirtinti Seimo rinkimų, Partijų ir politinių kampanijų finansavimo, Teismų įstatymo pataisas, antrąkart bus bandoma priimti Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų.

Paskirs naują pirmininką

Ši pavasario sesija išsiskirs tuo, kad per ją numatoma išspręsti nemažai vadinamųjų organizacinių, arba kadrų, klausimų. Jau pirmajame posėdyje bus pristatyti kandidatai į tris netrukus atsilaisvinsiančias Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų vietas.

Nauji teisėjai turi būti Seimo paskirti, prisiekti ir pradėti eiti pareigas iki kovo 21-osios, kai baigiasi kitų trijų KT teisėjų kadencija. „Iškart po to iškils klausimas dėl KT pirmininko, nes tarp tų trijų teisėjų, kurių kadencija baigiasi, yra ir dabartinis Teismo vadovas Egidijus Kūris. Šis klausimas priklauso nuo Prezidento pasirinkimo. Kol jis pateiks kandidatą į KT pirmininkus, laikinai šias pareigas eis vyriausias pagal amžių teisėjas Kęstutis Lapinskas“, – atkreipė dėmesį Č.Juršėnas. K.Lapinskas yra laikomas realiausiu kandidatu į nuolatinius KT pirmininkus.

Socialliberalai laukia postų

Sesijos pradžioje turėtų būti svarstomas dalies parlamentarų reiškiamas nepasitikėjimas Seimo pirmininko pavaduotoju, Europos reikalų komiteto vadovu Andriumi Kubiliumi. Jo vieta pažadėta sausį į valdančiąją koaliciją įsiliejusiems socialliberalams.

Jiems turėtų atitekti ir kai kurių Seimo komitetų bei komisijų pirmininkų vietos, kurias dabar užima opozicijos atstovai. Šis klausimas turėtų būti kovą išspręstas.

Kol kas neaišku, ar opoziciniai liberaldemokratai pradės rinkti parašus dėl interpeliacijos premjerui Gediminui Kirkilui. Jeigu ji vis dėlto bus svarstoma, tai bus daroma ne anksčiau kaip balandžio viduryje.