Pašalus Skersinės gatvės gyventojai džiūgauja. Nors didžioji gatvės dalis primena žiemos ralio trasą, bet ja vis dėlto įmanoma važiuoti. Padėtis radikaliai keičiasi pavasarį. „Skersinės gatvė pažliunga purvu ir tampa sunkiai išvažiuojama tiek gyventojams, tiek juos aptarnaujančių įmonių automobiliams“, – teigė šios gatvės gyventoja Natalija Kitkovska.
Vilniaus pakraštyje esančioje gatvėje kyla problemų dėl šiukšlių išvežimo, pašto pristatymo ar net greitosios pagalbos atvykimo. „Mūsų seniūnija liepė patiems pasirašyti sutartį su atliekų vežimo kompanija, tačiau įmonės sutinka išvežti šiukšles tik tuomet, jei konteineriai bus atgabenti prie tvarkingo kelio ruožo“, – vieną iš begalės rūpesčių įvardijo N.Kitkovska.
Atliekų vežimo bendrovės „VSA Vilnius“ generalinis direktorius Deimantas Šalna pabrėžė, kad pirmiausia reikėtų ištirti visus galimus variantus. Pagal įstatymus gyventojai turi užtikrinti, kad juos aptarnaujančios įmonės technikai galėtų privažiuoti kur reikia. „Jeigu neįmanoma privažiuoti iš vienos pusės, galbūt tai įmanoma padaryti iš kitos“, – svarstė D.Šalna.
Laiškus pasiima patys
„Laikraštis mano namus pasiekia kas trečią, geriausiu atveju – kas antrą dieną“, – skundėsi N.Kitkovska. Ji pripažino, kad tai, kaip ieškoma įvairių problemų sprendimo, primena kovą su vėjo malūnais. Moteris atkreipė dėmesį, kad pašto siuntų ar laiškų kartais reikia važiuoti atsiimti ir į pašto skyrių.
„Mašinomis važinėjantys paštininkai, pamatę pažliugusį kelio ruožą, netrykšta noru pėstute pasiekti reikiamą tikslą“, – kalbėjo gyventoja. Tokie skundai nustebino Lietuvos pašto Ryšių su visuomene skyriaus viršininkę Jurgitą Čepulytę. Atstovės teigimu, taip nutikus gyventojai turėtų rašyti skundą į pašto paslaugų kokybės skyrių. „Mūsų darbuotojai ištirtų susidariusią situaciją ir imtųsi atitinkamų veiksmų, kad pašalintų problemos priežastis“, – teigė J.Čepulytė.
Reikia asfaltuoti
Paprasčiausiai pašalinti minėtas bėdas galima išasfaltuojant kelią. N.Kitkovskos teigimu, dėl to jie kreipėsi į savo seniūniją, tačiau iki šiol kelias primena išvagotą bulvių lauką. „Kartą rudenį traktorius išlygino ant kelio buvusius nelygumus, tačiau viskas tuo ir užsibaigė“, – kalbėjo N.Kitkovska.
O Verkių seniūnas Vaclavas Gulbinovičius tvirtino, kad asfaltuoti gatves nėra seniūnijos darbas. „Už gatvių asfaltavimą atsakingas Miesto ūkio departamentas, todėl gyventojai turėtų kreiptis tiesiai į šią įstaigą“, – aiškino V.Gulbinovičius.
Savo poziciją gynė ir minėto departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas: „Skersinės gatvė nėra vienintelė, kurią reikia tvarkyti. Mūsų departamentas sudaro planus, pagal kuriuos su laiku visos gatvės Vilniuje bus sutvarkytos.“
Miesto ūkio departamento atstovas negalėjo pasakyti tikslios datos, kada Skersinės gatvė sulauks geresnių laikų, tačiau dabartiniuose sąrašuose šis pavadinimas nefigūruoja. „Šiuo metu ten atliekami profilaktiniai tvarkymo darbai“, – teigė A.Mikalauskas. Specialistas prasitarė apie kitą variantą – kad gyventojai prisidėdami savo lėšomis galėtų paspartinti gatvės sutvarkymą: „Norėdami greičiau išasfaltuotos gatvės gyventojai turėtų rašyti projektą ir finansiškai (apie 50 proc.) prisidėti prie gatvės tvarkymo darbų.“
Gyventojai iniciatyvos nerodo
Gyvenamieji Skersinės gatvės namai iki šiol turi sovietmečiu įvestą elektros liniją, kuria eina maksimali 220 voltų įtampa. „Kad galėtum dirbti kompiuteriu, turi atjungti šaldytuvą, o kai yra įjungtas vandens šildytuvas, namie net lemputes neuždegsi“, – skundėsi kovingai nusiteikusi N.Kitkovska.
Pašnekovė pridūrė, kad už visus šiuos „malonumus“ reikia mokėti kaip ir visiems kitiems gyventojams, kuriems Rytų skirstomieji tinklai (RST) teikia kokybiškas paslaugas. Prieš gerą pusmetį (2007 m. birželį) grupė Skersinės gatvės gyventojų surinko parašus ir išsiuntė skundą-prašymą į RST. Šios įstaigos specialistai apžiūrėję liniją konstatavo būtinybę ją keisti.
„Problema išryškėjo tuomet, kai buvo pareikšta, kad gyventojai tai turėtų daryti už savo pinigus, nes ši gatvė nėra artimiausių planuotų rekonstrukcijų sąraše“, – kalbėjo N.Kitkovska. Tačiau vėliau pažadėta pagerinti Skersinės gatvei tiekiamos elektros energijos kokybę atliekant neplaninius elektros energijos darbus. „Iki praėjusių metų pabaigos situacija dėl elektros turėjo pagerėti, tačiau dar ir šiandien jokių pokyčių nematyti“, – guodėsi N.Kitkovska.
Visiškai priešingos nuomonės buvo RST Viešųjų ryšių grupės vadovė Asta Mensonė. Ji teigė, jog neplaniniai darbai buvo atlikti, ir pridūrė, esą šios gatvės gyventojai skundžiasi dėl tiekiamos energijos kokybės, tačiau patys nesiima jokių nurodytų veiksmų padėčiai gerinti. „Gyventojai nevykdo techninių nurodymų ir vengia iškelti elektros skaitiklius į laisvai prieinamas vietas, o tai turi būti padaryta pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus“, – kalbėjo A.Mensonė.
Neklusniems – įspėjimai
„Skersinės gatvės gyventojai elektros tiekimo problemą sprendžia pasiskirstę grupėmis“, – pasakojo RST viešųjų ryšių vadovė. Ji pabrėžė, kad dalis pozityviai nusiteikusių žmonių susitvarkė elektros tiekimą savo namams. RST darbuotojai turi teisę patikrinti elektros apskaitos prietaiso veikimą ir rodmenis. „Jeigu nustatoma, kad vartotojas elektrą naudoja neteisėtai ar tyčia neįsileidžia RST darbuotojų, jis privalo savo lėšomis įrengti įvadinę apskaitos spintą laisvai prieinamoje vietoje“, – aiškino A.Mensonė.
Didžiausia šios situacijos bėda – savų lėšų naudojimas. „Neseniai kaimynas gavo raštą iš RST, kuriame teigiama, kad jis naudoja gerokai daugiau elektros, nei yra leistina“, – kalbėjo N.Kitkovska. Moteris stebėjosi, kodėl toks raštas dar nepasiekė jos namų. Skersinės gatvės gyventoja piktinosi, kad už savo pinigus gyventojams reikėtų įsigyti aukštesnės elektros srovės automatą, elektros dėžę, kabelį. „Maža to, už atliktus darbus taip pat reiktų mokėti iš savo kišenės“, – guodėsi N.Kitkovska.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Važiuoti zuikiu labiau apsimoka
Greitieji kreditai – sukčių spąstuose
Seimas skęsta darbų lavinoje